Ankstesniame įraše minėjau medikų straipsnį, kuriame akcentuojami fizioterapijos metodai gydant cistinę fibrozę (paveldima liga, pasireiškianti dažnais bronchitas, plaučių uždegimais ir pan.). Šie metodai šiaip jau minimi visuose rastuose tekstuose apie įvairias plaučių ir kvėpavimo takų ligas. Toks gydymas, be to, tinka visoms amžiaus grupėms, pradedant net neišnešiotais kūdikiais. Taigi manau, kad verta pakalbėti apie tai plačiau ir pasidalinti savo patirtimi gydant bronchitą mūsų mažajam.

Gyti nuo kosulinių ligų taip pat padeda ir bendras fizinis aktyvumas. Tame pačiame straipsnyje teigiama, kad geriausių rezultatų duoda bėgimas, plaukimas, šokinėjimas ant batuto ir pan. Žodžiu, reikia visaip krutinti ir judinti krūtinės ląstą.

Grįžtant prie masažo, straipsnyje sakoma, kad jam riektų skirti 15–30 min. (1 kartą per dieną), o paskui

„pacientas turi būti skatinamas forsuotai atkosėti kvėpavimo takuose atsipalaidavusį sekretą. Paūmėjimų metu tokios procedūros turėtų būti atliekamos du kartus per dieną.“

Tos procedūros – tai:

1. krūtinės ląstos vibracinis masažas,
2. posturalinis drenažas,
3. specialūs kvėpavimo pratimai,
4. krūtinės ląstos perkusija rankomis ar mechaninėmis priemonėmis.

Iš esmės tai netgi ne atskiros procedūros, o tos pačios procedūros sudėtinės dalys, išskyrus gal kvėpavimo pratimus. Bet prisipažinsiu, kad į juos ir nesigilinau… Labiausiai noriu papasakoti apie masažą – tikrai labai paprastą, bet veiksmingą būdą bronchitui ir kitoms ligoms, kai gleivės užkemša kvėpavimo takus, gydyti.

Krūtinės ląstos vibracinis masažas man pasirodė iš esmės tas pats, kas ir krūtinės ląstos perkusija. Vibracinis masažas – kai kūnas visokiais būdais virpinamas, krutinamas. Perkusija, kitaip sakant, būgnijimas, mušimas – vienas iš vibracijos būdų. Jį galima atlikti specialiomis priemonėmis (perkusoriais, vibro liemenėmis), bet puikiausiai tiks ir rankos. Ypač kai mūsų kosuliai ir bronchitai – tik gėlytės, palyginus su ligomis, kurios gydomos tomis spec. priemonėmis.

Perkusija atliekama plaučių srityje iš nugaros, iš priekio ir iš šonų. Nugaros pusės zona prasideda nuo pečių ir baigiasi šiek tiek žemiau, nei pusė nugaros. Svarbu nenusileisti per žemai ir nenudaužyti inkstų 🙂 Krūtinės zona labai aiški: nuo raktikaulio iki paskutinio šonkaulio. Tiek krūtinės, tiek nugaros pusėje reiktų vengti pačios vidurinės dalies (vertikaliai): nugaroje saugoti stuburą, krūtinės srityje – skrandį ir širdutę. Šonų zonos ribos – nuo pažasties iki šonkaulių pabaigos.

Masažuojamas nuogas kūnas, nes odos su oda kontaktas irgi duoda savo. Po intensyvios perkusijos oda parausta, įkaista, taigi masažas kartu veikia ir kaip šildymo priemonė. O šildymas, žinia, irgi palengvina būseną sergant kvėpavimo takų ligomis.

Posturalinis drenažas – tai kūno padėtis, padedanti natūraliai (veikiant gravitacijai) tekėti gleivėms iš ten, kur jų per daug, į ten, iš kur jos galėtų būti pašalintos. Atsižvelgiant į tai, kuri plaučių dalis negaluoja, aukščiau laikomos kojos arba galva, gulima ant šono, ant nugaros ar ant krūtinės, pagalvė dedama po krūtine, tarp kelių ar išvis nenaudojama ir pan. Yra kai kurių kontraindikacijų tam tikroms padėtims, tad verčiau tegu gydytojas ar masažuotojas nurodo, kaip reiktų gulėti. (Tos pozos naudingos ne tik atliekant masažą. Jos pačios yra kaip procedūra, t. y. gydytojas skiria 5-10 min. pagulėti viena ar kita poza.)

Mūsų mažiuką masažuotoja guldė ant plokščios pagalvės taip, kad kūnas būtų ant pagalvės, o galva ir kojos jau kartų žemyn. Va, maždaug taip, tik pagalvė kokius tris kartus plokštesnė, ir be katino 🙂

Masažuotojo judesiai dažni – 100–480 judesių per minutę, t .y. maždaug 2–8 sumušimai per sekundę. Mūsų kūdikiui procedūra trukdavo 5–10 min., trimečiams, sakė, daro apie 15 min. Mūsų mažiukas pirmą kartą labai verkė, antrą – tik pradžioj paverkšleno, trečią – ramiai sau čiulpė kumštį, o ketvirtą jau kikeno 🙂 Namie išbandėm taip masažuoti ir vyresnėlį – baisiai patenkintas 🙂 Vaikams, matyt, patinka ta vibracija. Panašiai kaip kutenimas 🙂 Be to, masažuojant būtų gerai, kad vaiko burna būtų praverta. Vaikas sako „aaaa”, o išeina „a-a-a-a” – jam labai juokinga 😀 Taip pat galima perkusiją įvairiai apžaisti, pvz., vienaip mušant sakyti, kad eina meška, kitaip – antis ir t. t.

Būgnuojama įvairiomis rankų pozicijomis:

– plokščiu delnu

– jeigu vaikutis mažesnis, gležnesnis, keturiais ar trim pirštais

– plaštakos šonu

– „puodeliu“, primenančiu tuos specialius perkusorius

– stačiu kumščiu. Šito nenufotografau, bet plaštaka tokioj pozoj, lyg supykęs trenktum kumščiu į stalą. Tik nereikia vaiko taip vanot 🙂

Masažuojama viena ar abiem rankom.

Atlikusi nugaros perkusiją, masažuotoja mūsų mažiuką pakeldavo nugara į save ir laikydama per juosmenį nulenkdavo žemyn galva. (Įsivaizduokite, tarsi vaikas stovėdamas siekia kojų pirštus.) Vėlgi tam tikras posturalinis drenažas. Kurį laiką (kokią minutę ar pusę minutės gal) palaikydavo tokioje padėtyje. Tada masažuodavo krūtinę ir vėl pakartodavo pozą žemyn galva. Galiausiai skatindavo atsikosėti: pagal laikrodžio rodyklę keliais pirštais pasukdavo kaklo duobutę, esančią tarp raktikaulių. Sakė, kad tai geriausiai sužadina kosulį. Vyresnių vaikų prašoma pačių sukosėti.

Viskas! Juk paprasta, ar ne? 🙂

Štai filmukas, kur mama atlieka perkusiją su perkusoriais iš kūdikystės jau išaugusiam pypliukui. Tokį, kuris nebeguli ir nenustygsta vietoje, masažuoti išties sunku. Keli šios mamos patarimai:

• masažuojamą vaiką nurengti, nes taip veiksmingiau (tas ypač aktualu naudojant perkusorius),
• vertinga išmokti masažuoti ir kitiems šeimos nariams, auklei ir pan., nes vis dėlto tai varginantis darbas,
• perkusijai reiktų išnaudoti kiekvieną minutę, kai tik vaikas sėdi, kai guli, net miega, nes nelabai įmanoma tokį judrų pamasažuoti visą reikalingą laiką vienu ypu,
• vaikui pabūti ramiai padeda žaislai, knygelės, kitų šeimos narių kalbinimas ir pan.,
• masažuojant skirtingu ritmu rankos ne taip pavargsta negu ištisai mušant vienodai,
• masažuojant abiem rankomis masažuoti galima perpus trumpiau negu masažuojant viena ranka,
• lengviau masažuoti pavargusį, mieguistą ar miegantį vaiką,
• kad rankos nepavargtų, o masažas būtų veiksmingas, svarbu masažuotojo kūno padėtis – jam turi būti patogu, kūnas neįsitempęs.

Apibendrintai – štai kas svarbu gydant bronchitą ir kitus kosulius:

1. Drėkinti kvėpavimo takus:

– drėkinti patalpas (įjungti drėkintuvą, pridžiaustyti skalbinių, dažniau plauti grindis ir pan.),

– drėkinti kvėpavimo takus (daryti įvairių garų inhaliacijas, gerti daug skysčių).

2. Krutinti krūtinės zoną:

– vibro masažais, perkusija,

– mankšta, sportu.

3. Gulint rinktis tinkamą padėtį (posturalinis drenažas).

4. Skatinti kosulį:

– kosulį skatinančiomis arbatomis, vaistais,

– specialiai kosint,

– mechaniškai sukeliant kosulį (pvz., masažuojant kaklo duobutę, kaip darė mūsų mažylio masažuotoja).

Pabaigai žvilgtelkit linksmą filmuką apie perkusiją, vibraciją ir purtymą – kvėpavimo takų ligų gydymo metodus.

Priminsiu, kad aš nesu medikė, o prieš imantis kokio nors gydymo visada geriau iš pradžių pasikonsultuoti su specialistu – gal jūs net nesergat! Bet jei gydytoja pritaria, kad reikia vibracinio masažo ir jį galite atlikti patys, viliuosi, jog šis įrašas bus naudingas.

Ach, ir dar iš straipsnio:

net patys naujausi antibiotikai nebus veiksmingi, jei gleivės nebus pašalintos mechaniškai, t. y. vibromasažu, perkusija ir pan. (laisva citata).

Iliustracija iš ifood.tv