Category Archives: vaikas 2-3 metų

Termometras-lipdukas – nepamainomas!

Ar jūs irgi sirgot tuo “vienadieniu” virusu? Bent keli draugai minėjo, kad toks jų namus lankė. Iš mūsų krito jaunėlis. Pirmąją dieną 39C, antrąją – 38C, trečią – 37C ir baigėsi. Nei slogos, nei kosulio, nei gerklės, nei kokio bėrimo – nieko daugiau. Tik pirmąją dieną skundėsi, kad pilvelį skauda, bet pilvo maudimas ir aukšta temperatūra gali būti abipusiai susiję.

Gal tyrėtės, kas tai per liga? Mes poliklinikoj nesilankėm, nes esu išmokus pas gydytoją kreiptis po trijų dienų. Anksčiau nesimato ligos eigos ir gydytojui sudėtinga diagnozuoti, ypač jei nėra jokių išskirtinių požymių. Be to, dauguma atvejų būna virusai ir ką galima padaryti, tai tik išlaukti jo pabaigos, gydant ir malšinant simptomatiką: jei kosulys, tai kosulį skatinančios, lengvinančios priemonės, jei temperatūra, tai temperatūrą mušančios priemonės, kai reikia, ir pan.

Stebint sergančio vaiko būklę man nepamainomas termometras-lipdukas. Vis delsiau ir delsiau jų įsigyti, bet sykį buvom Žemuogių pievelėje ir kad jau taip, tai, sakau, ir tų termometrų dar paimsiu. Ir tai turbūt geriausia kūdikio/vaiko priežiūros priemonė, kokią esu kada nors turėjusi!

Kiek vargo matuoti kūdikiui temperatūrą užpakaliuke ar užimant mažylį, kad termometras ramiai pabūtų pažastyje, kiek streso, kad tik gyvsidabrinis nenukristų, nesudužtų, vaikai nepasiektų, o dar ir nukratyt jį kaip sunku, kiek streso, kai negali susitart su elektroniniu ir jis ne visada teisybę rodo… Jei būčiau drąsesnė su medicinos naujovėmis, viso šito klapato būčiau išvengusi. Dabar termometrus-lipdukus įsigijau jau vaikams ūgtelėjus.

Šių vienkartinių termometrų rinkinį pirkau maždaug prieš trejus metus, kai vyresnėliui buvo treji, o jaunėliui – vieneri. Nuo to laiko jie ne taip dažnai ir sirgo, tad lig šiol dar turiu penkias nepanaudotas širdeles.

Jos ne tokios didelės, kaip atrodo parduotuvės puslapyje toje nuotraukoje su kūdikiu – tik kiek daugiau nei 3 cm skersmens.

termometras-lipdukas

Nulupi nuo popieriaus lipduką, pakšt į pažastėlę (šiek tiek žemiau, nei kutentume, toj vietoj, kur lipdukas laikytųsi stabiliai, nesilankstytų), po kelių minučių jau galima ieškot rodmenų. Tuose juoduose laukeliuose yra žali taškeliai. Nuo temperatūros jie pajuosta. Kiek matome juodų langelių, tiek temperatūros vaikas turi (eilutės rodo laipsnius, stupeliai – dešimtąsias laipsnio dalis). Pvz.:

instrukcija

(spustelkit ant nuotraukų, matysit didesnį vaizdą)

Šį lipduką pažastyje galima palikti iki 48 valandų, tad dvi paras ramu – kai tik reikia patikrinti temperatūrą, užtenka kilstelti drabužius ir rankelę, ir matai. Nuostabu, kad gali “pamatuoti” temperatūrą net naktį, nereikia tam vaiko budinti.

Po dviejų parų lipduką nuklijuoji ir išmeti. Jei vis dar reikia, užlipdai naują, kitoje pažastėlėje. Ne kartą testavom, rodo tikrai tiksliai. Žodžiu, rekomenduočiau turėti namų vaistinėlėje. Man jis – nepamainomas!

Kaip paklausti „kaip sekėsi“ neklausiant „kaip sekėsi“?

klaustukas

Ne paslaptis, kad dažniausiai pirmas tėvų klausimas susitikus su vaikais – „Kaip sekėsi?“. O koks pirmas vaikų atsakymas? „Gerai“. Tuo pokalbis ir baigiasi. Ar sužinojome, ką nors apie vaiko dieną? Ne. Ar pabendravome su vaiku? Ne.

Ko galėtume klausti, kad užmegztume turiningą pokalbį, sužinotume naujienų ir parodytume vaikui, kad jis ir jo reikalai mums iš tiesų rūpi?

Man geriausiai veikia klausimas „Kas tau šiandien labiausiai (ne)patiko?“ Dažnai užduodu ir vieną variantą, ir kitą. Jei pirmiau klausiu, kas nepatiko, tarsi vėl nugramzdinu vaiką į blogą nuotaiką, kurią jis išgyveno, kai kažkas nepasisekė, kažkur užsigavo ir pan. Tačiau gera nuotaika iškart grįžta prakalbus apie tai, kas patiko.

Jeigu iš pradžių klausiu, kas patiko, o paskui – kas nepatiko, galim plačiai aptarti nepavykusius momentus ir pabandyti surasti priežastis, kodėl taip nutiko, tuo pačiu apgalvodami, ką kitąkart galima daryti kitaip, kad taip nenutiktų.

Mūsų darželis turi tėveliams prieinamus savaitės planus, kuriuose surašyta, kas kurią savaitės dieną planuojama veikti. „Kaip tau pavyko ta ir ta užduotėlė? Kas buvo sunkiausia / lengviausia?“, „Gal šiandien buvot nuėję ten ir ten? Ką įdomaus matei/veikei?“ – taip pat geras būdas pokalbiui pradėti.

Mes taip pat vakarais perskaitome dienos knygelę, kurioje auklėtojos(-ai) pamini įdomesnius konkretaus vaiko pasakymus, žaidimus, svarbesnius įvykius. Juos aptarti taip pat smagu, o jei įvyko kas nors nemalonaus – tai ir būtina. Pvz., „Skaičiau knygelėje, kad šiandien per ryto ratą tau buvo sunku susikaupti. Kokia tema kalbėjote?“, „Parašyta, kad su kitu vaiku stumdeisi ant laiptų. Ar galėtum papasakoti, kaip ten buvo?“ (Tik kalbėkite ramiai, nebarkite vaiko ir nekaltinkite jo dėl nieko. Verčiau kartu nuspręskite, koks elgesys tinkamas, koks netinkamas, kaip kitąkart išvengti tokių bėdų.)

Jei vaikas į darželį ar mokyklą nešėsi žaisliuką, galima paklausti: „O ką tavo šuniukas/lėlytė šiandien veikė?“, „Kas tavo šuniukui/lėlytei darželyje/mokykloje labiausiai patiko?“ Vyresnio vaiko galima klausti šitaip: „Jei šiandien man paskambintų tavo (dalyko) mokytoja / auklėtoja, ką apie tave papasakotų?

Jeigu vaikas ką tik pradėjo eiti į naują klasę ar grupę, tiks tokie klausimai:

  • Su kuo / šalia ko šiandien sėdėjai? Kaip jis/ji atrodo? Ką buvo apsirengęs(-usi)? / Ar irgi buvo atsinešęs(-usi) žaisliuką? / Ar turi brolių ar seserų? ir t. t. Ar norėtum visąlaik su juo/ja sėdėti?
  • Kuri vieta mokykloje / darželyje / klasėje / grupėje tau pati mieliausia / smagiausia?
  • Su kokiu vaiku norėtum susidraugauti?
  • Su kuo labiausiai norėtum sėdėti per pamokas / užkandžiaujant / pietaujant?
  • Ką labiausiai patiko veikti per pertraukas / lauke?
  • Kuo labiausiai skiriasi šie metai nuo praėjusių (vienas darželis nuo kito darželio, mokykla nuo darželio, ši klasė/ grupė nuo ankstesnės ir pan.)?
  • Kuo skiriasi šių ir praėjusių metų taisyklės (arba darželio/mokyklos taisyklės nuo namų taisyklių ir pan.)?
  • Kuo labiausiai skiriasi šių metų mokytoja / auklėtoja nuo pernai (arba mokytoja nuo darželio auklėtojos ir pan.)?
  • Kas tau šiandien buvo sunkiausia?
  • Kas tau šiandien buvo lengviausia?

Kiti klausimai, kuriuos siūlo Simple Simon and Company tinklaraščio mamos ir jų skaitytojai:

  • Kas tave šiandien prajuokino?
  • Ką šiandien sužinojai tokio, ko nežinojai vakar?
  • Gal išgirdai šiandien kokį keistą žodį ar dalyką?
  • Gal šiandien kam nors ką nors padėjai?
  • Gal kažkas šiandien tau ką nors padėjo?
  • Kada šiandien jauteisi laimingas?
  • Kada šiandien jautei nuobodulį?
  • Jeigu į klasę atskristų ateiviai, ką norėtum kad jie pasiimtų?
  • Su kokiu vaiku dar niekada nesi žaidęs, bet norėtum pažaisti per pertraukas / lauke?
  • Kokį žodį šiandien mokytoja / auklėtoja kartojo dažniausiai?
  • Kaip manai, ko tau reiktų pasimokyti (stropiau)?
  • Kaip manai, ko gali mokytis mažiau?
  • Kaip manai, kaip turėtum elgtis dažniau?
  • Kaip manai, kaip turėtum elgtis rečiau?
  • Kaip manai, su kokiu klasės / grupės vaiku galėtum elgtis maloniau?
  • Ką daugiausia veikei per pertaukas?
  • Kas per pietus / užkandėlę buvo skaniausia?
  • Kuris vaikas tavo klasėje / grupėje smagiausias. Kodėl?
  • Jeigu rytoj tu būtum mokytojas(-a), ką darytum?
  • Kuris vaikas iš tavo klasės / grupės labiausiai išdykęs / neklauso mokytojos / auklėtojos?
  • Jei galėtum apsikeisti su kuo nors vietomis, su kuo apsikeistum?
  • Papasakok tris dalykus, kuriuos šiandien darei su pieštuku / parkeriu?

Galima būtų tęsti ir tęsti. Svarbiausia, neužduoti klausimo, į kurį galima atsakyti vienu žodžiu. Kai vaikas turi kažką papasakoti, ne tik atsiskleidžia, bet ir ugdo gebėjimą reikšti mintis, sklandžiai kalbėti.

Psichologai teigia, kad nuolat kalbėdamiesi su vaiku parodome jam taip trokštamą savo dėmesį ir meilę. Tai skatina vaiką siekti aukštesnių rezultatų, jis tampa labiau motyvuotas mokytis. Taip pat galime iškart pastebėti, jei atsitinka kas nors negero.

Mamos, kurių vaikai jau užaugę, sako, kad įprotis kasdien pakalbinti vaiką atsiperka su kaupu: daug lengviau išgyvenama paauglystė, santykis su tėvais daug draugiškesnis, atviresnis. Juk visi norime, kad mūsų vaikai būtų laimingi, o padėti jiems siekti laimės galėsime tik tada, kai žinosime, kas dedasi jų galvelėse ir širdelėse.

P. S. Jei turite paauglių, štai 25 klausimai, kuriais galite pradėti pokalbį apie jų dieną.

Žaidžiame su raidelėmis: magnetinis raidynas + dovana Jums

Ilgame ir smagiame, pilname žaidimų kelyje į raštingumą mes naudojame įvairiausias priemones. Apie vieną jų buvau šiek tiek užsiminusi, dabar pats laikas aptarti plačiau.

Kai vyresnėlis buvo toks, koks dabar mažėlis, įsigijome magnetinių raidelių rinkinį “Mano raidynas“, vėliau ir raidžių papildymą.

magnetinis raidynas1

Man jos patiko tuo, kad malonios paimti (nėra visiškai magnetas, o labiau primena popierinę kortelę), vaikui nei per didelės, nei per mažos, gerai limpa prie visų metalinių paviršių, pvz., šaldytuvo. Nežinau, ar raidyną rengiant dalyvavo kokie pedagogai, metodininkai, bet priemonė atrodo labai apgalvota, raidelės pateiktos sumaniai. Kiekviena raidė – dėlionės dalis. Juk raidelės sukimba tam tikra tvarka ir tik tada išeina žodis, ar ne? Balsės ir priebalsės pagamintos skirtingų spalvų, o kiekvieną raidelę iliustruoja 2 objektai iš tos raidės, pvz. M: musė su malūnėliu, B: boružė su batais. (“Bet A piešinyje – dar ir akys!“, – nori būti tikslus vyresnėlis, tad yra piešinių ir su 3 objektais :) ) Vienas objektas aiškiai matomas, kito tenka paieškoti atidžiau apžiūrinėjant paveikslėlį, todėl pirmasis žaidimas, kurį dažniausiai žaidžiame su jaunėliu – apžiūrime raidės magnetuką: kas piešinėlyje yra iš tos raidės. Tada dar bandom sugalvot kitų žodžių iš tos raidės arba nukeliaujame į istorijas apie tą nupieštą objektą :)

Dėžutėje yra ir knygelė su keliolika žaidimukų, tačiau šiuos magentukus mes naudojome ir visai kitaip:

  • Kol gaminu valgyti, vaikas jungia jam patinkančias detales į žodį, o paskui aš bandau perskaityti kokį nors “KRUBBAAARSTJ” :) Būna daug juoko ir pamažu ateina suvokimas, kad kiekviena raidė turi savo garsą, jungiant garsus išeina žodžiai.
  • Į tokį sudėliotą “žodį” galima pažvelgti ir vien kaip į paveikslėlių seką ir remiantis ta seka kurti istoriją.
  • Ant šaldytuvo paliekamos tam tikros “raktinės” raidelės, kurių tuo tarpu mokomasi, pvz., visų šeimos narių vardų pirmosios raidės, vaiko mylimiausių žaislų pirmosios raidės ir pan. Kaskart užkliuvus akiai galima prisiminti, pvz., “K – tai tavo knygelės”.
  • Paliekami kokie nors užrašai, tarkim vaiko vardas, savaitės įvykis ar koks linkėjimas. Kaskart užkliuvus akiai galima tyrinėti, kokių raidžių čia esama, pvz., “Ar matai mamos raidelę?”, “Kur yra raidė K?”, netgi “Kiek yra raidžių A?”

Tačiau man visada norėjosi dėti ne žodžius, o sakinius, ypač, kai vyresnėlis jau pramoko skaityti. Šiame rinkinyje tam labai trūko nosinių raidžių. Gal ne aš viena apie tai užsiminiau, nes “Geradariai” išleido naują magnetinių raidelių rinkinį, kuriame netgi yra magnetinis paviršius žodeliams dėlioti.

magentinis raidynas2

Raidynas pasipildė ne tik nosinėmis, bet ir dvibalsių detalėmis – lengviau su vaiku kalbėtis apie šiuos sudėtinius garsus. O žaidimų knygelė čia irgi gausesnė – net 19 idėjų pažinti raides per žaidimą. Iš jų labiausiai šiuo metu pas mus einama – panaudoti duotą raidžių kombinaciją žodžiui sugalvoti, pvz., uždedu “SA”, vaikas pabaigia “SAULĖ”, nuimu kelias raides, lieka “LĖ”, vaikas vėl galvoja žodį.

– Dabar tai jau juokingą sugalvojau, – sako, – nežiūrėk.

Užbaigęs parodo ir kvatojasi:

magentinis raidynas3

Dėliojam mes dažniau ant savo didelės magnetinės lentos arba šaldytuvo. Tačiau tas žalias magentinis paviršius, esantis raidyno dėžėje, patogus tuo, kad ten raidės taip smarkiai neprilimpa kaip kitur, tad lengviau jomis manipuliuoti. Taip pat manau, kad šis sprendimas pravers kelionėse.

Šiuo metu raidyną žalioje dėžutėje su magnetiniu paviršiumi galima nebrangiai įsigyti čia. O kas nori išbandyti laimę, 2 tokias dėžutes padovanosiu.

magnetinis raidynas4

Rašykite komentaruose “Noriu raidyno“. Pasiūlymas galioja iki sausio 21 d. imtinai! :)

Vieną padovanosiu šio įrašo, kitą – feisbuko komentatoriui, tačiau prašau nesukčiauti komentuojant ir čia, ir ten, dublikatų į žaidimą neįtrauksiu.

 

Paskutinė nuotrauka – Geradarių.

Ką dovanoti vaikui?

laiskas kaledu seneliui

Artėjant kokia nors šventei iš proto varo vis tas pats aplinkinių klausimas: ką dovanoti vaikui? Jei dovaną rinktume tik pagal parduotuvės lentyną, variantų būtų tik keli: mašina (mergaitėms – lėlė) ir Lego. Bet jei rinkdami dovaną atsižvelgtume į vaiką, pamatytume, kad tų dovanų yra begalinė įvairovė! Tad man pačiai labiau kyla klausimas, ką išrinkti vaikui šį kartą?

„Kolegė“ tinklaraštininkė iš The Alpha Parent siūlo atsižvelgti į tokius kriterijus:

  1. žaislas turi būti nesenstantis – niekad neišeiti iš mados,
  2. neturėti stereotipinių sąsajų su lytimi (tai reiškia, kad mašinos berniukams ir lėlės mergaitėms iškart atkrenta),
  3. būti „ilgai grojantis“ – pritaikytas žaisti įvairiais amžiaus tarpsniais,
  4. neturėti vienos konkrečios funkcijos, bet būti įvairiai pritaikomas laisvame žaidime,
  5. būti be ekrano – jokių skaitmeninių žaisliukų.

Aš daugumai jų pritariu, bet pridėčiau dar tai, su kuo susiduriame vietinėje vaikų prekių rinkoje:

  1. Žaislas turi būti ne vienkartinis – jei leidžiate pinigus, tai verčiau ne tokiam žaislui, kuris po 10 minučių jau neturi vienos kitos detalės arba apskritai sulūžęs. Tokiu atveju geriau pinigus iškart mesti į šiukšlių dėžę.
  2. Jei perkate grojantį, turi būti funkcija garsą mažinti, išjungti. Bet apskritai pypsintys ir žybsintys skiriami prie per daug stimuliuojančiųjų ir „normaliam“ vaikui visiškai nereikalingų daiktų.
  3. Jei perkate lėlę/mašiną, tai gal ji gali būti kuo nors ypatinga, pvz., labai didelių, o gal labai mažų gabaritų? O gal ne mašina, bet traktorius, sunkvežimis, gaisrinė, ekskavatorius, sraigtasparnis, lėktuvas?
  4. Jei perkate žaislą atsižvelgdami į nurodytą amžių ant pakuotės, pagalvokite, ar vaikas, kuris tai gaus, tikrai atitinka gamintojo įsivaizduojamą nurodyto amžiaus vaiką. Dažniausiai gamintojas pernelyg nuvertina vaiką, galvodamas, kad jis to ar ano nesugebės, dar per mažas, arba apsidraudžia dėl smulkių detalių. Visa tai nesvarbu, nes vaikai greit auga ir priauga tuos žaislus, be to, žaidžiant jiems gali pagelbėti mama/tėtis, vyresnis brolis/sesė.
  5. Verčiau atkreipkite dėmesį į medžiagas, iš kurių žaislas pagamintas. Net jei yra EC sertifikato ženkliukas, plastikinės ar lakuotos detalės gali skleisti nemalonų kvapą, medinės – skilti ar nueiti plonomis aštriomis atplaišomis, medžiaginės – dažyti, pūkuotis ir t. t. Visa tai yra netinkama vaikui, ypač iki kokių 3-5 metų. Kartais man atrodo, kad būtent dėl panaudotų nesaugių medžiagų užrašomas amžiaus cenzas 0-3.

Visa tai apie žaislus, bet ir be žaislų yra dar daugybė variantų, dažniausiai – prasmingesnių už šiaip žaislus:

  1. Stalo žaidimai. Jie sutelkia brolius/seses ar visą šeimą, draugus bendrai praleisti laiko. Vaikai mokosi laikytis taisyklių, palaukti savo eilės, nuryti pralaimėjimo kartėlį, suprasti sėkmės dėsnius, veikti individualiai ir komandoje.
  2. Knygos. Kūdikiui galima padovanoti medžiaginę, metinukui – su liečiamaisiais paviršiais; kietais lapais; dideliais paveikslėliais be teksto ar su mažai teksto, dvimečiui – istorijas, kurias jis pats pajėgtų sekti paveikslėliuose; su atidaromais langeliais; su spalvomis, formomis, skaičiais, trimečiui/keturmečiui – neilgas istorijas; užduočių knygeles; jei skaityti šiaip jau nemėgsta, patiks knygelė su mėgstamo filmuko herojais ar dievinamais gyvūnais, penkiamečiui – istorijas; pasakas; enciklopedijas su dideliais vaizdais, mažai teksto; darbelių knygeles ir t. t.
  3. Dėlionės. Mažuliams – iš 2-3 didelių detalių, kuo didesnis vaikas, tuo detalių daugiau, jos smulkesnės. Mokyklinio amžiaus vaikams turėtų patikti 3D dėlionės. Dėlionės lavina akies-rankos koordinaciją, formų, spalvų suvokimą, pastabumą. Būna dėlionių su papildoma veikla, pvz., kai kurie piešiniai atsiranda tik juos patrynus pirštu; reikia ieškoti dėlionės kraštuose parodytų paveikslėlių ir pan.
  4. CD. Mažuliams – su lopšinėmis, didesniems – su pasakomis, vaikiškomis dainelėmis. Tinka namie, o dar labiau tinka kelionėje automobiliu.
  5. Sporto priemonės: nuo šokdynės ar kamuolio iki gal net kokio batuto. Jei ne sezonas dviračiui ar paspirtukui, tai tiks slidės, pačiūžos, rogės, kita vertus, tie sezonai labai greit keičiasi. Jei padovanosite badmintoną, skraidančią lėkštę ar kitą kelių žmonių reikalaujančią priemonę, prisidėsite prie brolių/seserų ar tėvų/vaikų santykių stiprinimo.
  6. Tikri ar žaisliniai muzikos instrumentai. Jei tai nėra tik lenta su keliais grojančiais mygtukais, lavinamas kūrybingumas, vaizduotė, smulkioji motorika, ritmo pojūtis ir kt. Muzikinis lavinimas susijęs ir su matematiniais gebėjimais. Taip pat neseniai atliktas tyrimas teigia, kad muzikavę žmonės turi mažesnį polinkį sirgti Alzhaimeriu.
  7. Vaidmenų žaidimų priemonės. Mažuliai mėgsta gaminti valgį, meistrauti, darželinukams labai patinka kuo nors persirengti: superheroju, tigru, princese, o pradinukams galima dovanoti šešėlių, pirštų ar lėlių teatro sceną, veikėjus. Lavina vaizduotę, kūrybiškumą, prisideda prie emocinio intelekto ugdymo.
  8. Dailės ir darbelių priemonės: nuo pieštukų iki rankdarbių ruošinių. Pasirinkimas didžiulis: keičiančios spalvą, blizgios, ryškių spalvų, netradiciniams paviršiams, pvz., tekstilei, stiklui, skirtos piešimo priemonės, lipdymo tešlos, smėlis, kukurūzai, popierius lankstiniams su instrukcijomis, judančios popierinės lėlės, ruošiniai nuotraukos rėmeliui, rankinei, papuošalams, minkštam žaislui, paveikslui ir kt. gaminti. Lavina kūrybiškumą, vaizduotę, smulkiąją motoriką, moko susikaupti, rezultatas didina savivertę.
  9. Plakatas su Lietuvos, Europos, pasaulio žemėlapiu, gyvūnais, augalais, žmogaus kūnu, raidėmis ir t. t. Papuoš vaiko kambarį ir didins kognityvines žinias.
  10. Bilietai į teatrą, kiną, cirką, koncertą. Jau vienų metų pypliuką galima nusivesti į Menų spaustuvę, darželinuką – į Mažąjį teatrą, Raganiukę, Lėlę, pradinuką – į Keistuolius, baletą. Vyksta pop ir klasikinės muzikos koncertai, skirti specialiai vaikams.
  11. Vaiką tikrai nudžiugins drabužėlis ar patalynė su mėgstamo filmuko veikėjais. Svarbu žiūrėti, kad medžiagos, dažai būtų kokybiški.
  12. Marsiečių vitaminai? Juos vaikai priima kaip saldainius, o gauti visą dėžę saldainių visai neblogai, ar ne?
  13. Dar galima padovanoti mokestį už būrelį, darželį ar nelaimingų atsitikimų/gyvybės draudimą. Pasitarkite su tėvais. Sąmoningesnis vaikas supras ir įvertins tokią dovaną. Jei abejojate, pridėkite asmenišką smulkmenėlę: mažą žaisliuką, helio balioną, neįprastą saldėsį, pvz., iš Saldžių majų.

Kur pirkti dovanas?

  1. Knygynuose. Juose būna ne tik knygų, bet ir CD, dailės reikmenų, dėlionių, įdomesnių žaislų.
  2. Pomėgių parduotuvėse. Jose rasite įvairių dailės ir darbelių reikmenų, smulkių dovanėlių.
  3. Nestandartinėse žaislų parduotuvėse, pvz., Gudragalvis, Lavinu, Paukščių pienas, Žemuogių pievelė, Cocone.
  4. Norintiems neišleisti daug – supermama.lt forumo skelbimuose, o princesių, piratų, lapių ir kt. kostiumų – net ir dėvėtų drabužių parduotuvėse.
  5. Padaryti patiems?

Klausimas: ar pirkti vaikui tai, ko jis prašo, pvz., Kalėdų senelio?

TAIP,

  • jei labiau už viską rūpi atsikratyti šio rūpesčio.
  • jei pritariate vaiko norui ir manote, kad tas dalykas yra visapusiškai naudingas ir vertas.
  • jei vaikas dėl to miršta ir gal net pats deda pastangas tai turėti.

NE,

  • jei tam dalykui visiškai nepritariate. Vaiką galima perkalbėti, pakreipti kita linkme.
  • jei tai kainuoja per daug.
  • nes vaikas apsiriboja savo matymo lauku ir nežino kitų galimų variantų, kurie galbūt yra ir vertingesni, ir labiau džiuginantys.

Iliustracijoje vyresnėlio rašytas laiškas Kalėdų seneliui už save ir už brolį. Gal sunkiai įskaitoma neįgudusiai akiai, bet Žiogutis pageidauja burtų lazdelės. Tikros!..

Savaitės anekdotas: pienuko drakonams

Ateinu migdyti jaunėlį. Jis žaismingai nusiteikęs ir sako:

– Aš – drakonas.

– O drakonas nori pienuko? – klausiu, nes jį migdau žindydama.

– Taip: drakonai valgo žolytę ir geria pienuką.