All posts tagged: 28 mėn. vaikas

Teatriniai savaitgaliai

Published by DirbuMama

Keistuolių teatro „Geltonų plytų kelias“, Vilniaus mažojo teatro „Mano batai buvo du“ ir Atviro rato „Tėčio pasaka“ – mūsų trijų savaitgalių repertuaras. Pamaniau, kad vyresnėlis jau pakankamai didelis, kad pradėtų lankyti didesnių vaikų spektaklius, tad patraukėm į „Keistuolius“. Nors gal ne toks ir didelis, jei mudviem vis dar užtenka vieno bilieto. Na nesėdi jis vienas, nors tu ką! O dar ragana atėjo… Gražutė tokia, bet piktai būrė ir dainavo, kaip nekenčia vaikų… Apie patį „Geltonų plytų kelią“ nelabai yra ką kalbėti. Tai bandymas atkartoti mūsų vaikystėje pastatytą

Vaikui 3 mėn. (apie kūdikio raidą ir brolystę)

Published by DirbuMama

Mes jau tris mėnesius gyvename su kūdikėliu. Per tą laiką jis iš amžinai miegančio mažulio angelėlio pasikeitė į viskuo besidomintį, įvairiausias mimikas rodantį ir garsiai savo norus, ne visada atspėjamus, reiškiantį kūdikį. Kaip apie 3 mėn. vaikutį pasakoja babycentre.co.uk, mūsiškis smarkiai mojuoja rankomis ir spardosi. Klubo ir kelių sąnariai tampa lankstesni, o spyriai – vis stipresni. Jeigu vaiką prilaikydami pastatome stačią ant grindų, jis gana tvirtai remiasi kojomis. Ir, žinoma, žingsniuoja. Laikomas vertikaliai 3 mėn. kūdikis geba nebelinguoti galvos ir išlaikyti ją tiesiai, o gulėdamas ant pilvuko kelia galvą ir krūtinę lyg darydamas atsispaudimus. Mūsiškis gana ilgai tinginiavo: kai tik paguldai ant pilvo, padeda galvą ir miega 🙂 Paskui pradėjome daugiau skatinti: priešais rodėme žaisliukus, kalbinome žiūrėdami į akis. Patogiausia tai daryti pasiguldžius vaiką ant vystymo lentos ar sofos taip, kad jo veidas būtų visai prie krašto, o pačiam atsitūpus taip, kad akys būtų tame pačiame lygyje kaip ir vaiko. Taip po truputį pradėjo plačiai juokdamasis stiebtis aukštyn 🙂 „Babycentre” dar pasakoja, kad mažiukas gali pakelti galvą gulėdamas ant nugaros ir išlaikyti ją taip pakeltą …

Kūdikių gestų kalba – vien tik pliusai

Published by DirbuMama

Prieš Kalėdas turėjome susitikti su keliom mamom ir pakalbėti kūdikių gestų kalbos tema, tačiau nesusitikome, o tema taip ir liko man ant liežuvio galo. Aš pasisiūliau papasakoti draugėms apie gestus, nes mūsų žiogutis nuostabiai jais šnekėjo, tuo smarkiai lengvindamas mūsų bendravimą ir teikdamas sau ir mums visiems daug džiaugsmo ir pasitenkinimo.

Kultinė šios savaitės frazė: maglija maglitija

Published by DirbuMama

Turbūt ir pats nelabai žino, ką pasakoja, bet ištisai neužsičiaupdamas varo: maglija maglitija, suteglija, zioglija šioglija, maglitija nesiuglija, siokaraglija, magliuuuuglita, gliudija gliudija baglija, magliodija maglija… 😀

Mes mėgstam blynus, arba laiškas Kalėdų seneliui :)

Published by DirbuMama

Namuose mes dažnai kepame blynus. Jie atkeliavo iš mano šeimos, juos kepdavo abeji seneliai. Pas tėčio tėvus blynai būdavo plonyčiai, beveik peršviečiami, juos valgydavome su cukrumi. Pas mamos tėvus blynai atrodydavo tep lep ir dažydavom juos į obuolienę. Tai buvo ir tas valgis, kurį mokėdavo paruošti tėtis, be to, ekonomiškas patiekalas, tad namuose irgi dažnai valgydavome blynus. Nors labai mėgau ir tebemėgstu obuolienę, namie prašydavau cukraus 🙂 Ne pats skaniausias priedas, bet kažkodėl norėdavosi… Gal kad įdomiai šiugždėdavo, girgždėdavo dantyse, o ir šiaip – proga vis kabinti ir kabinti iš cukrinės, tam tikra lyg ir egzotika 🙂 Dabar kepu blynus savo vaikui. Tai paprastas valgis, kurį lengva pagaminti, be to, galima sunaudoti likučius. Pvz., blynams gerai sueina pieno šlakelis „ant butelio dugno”, net jeigu jau pradėjęs gyžti, taip pat ne iki galo suvalgytas jogurtas, grietinės ar grietinėlės likučiai, o vakar buvo nebaigti valgyti sausi pūstų grūdų pusryčiai – super ingredientas! Mūsų mažasis visko valgytojas blynus labai mėgsta. Jam nesvarbu nei blyno dydis, nei forma, tai gali būti netgi susukta tortilija arba pica, svarbu, kad pavadinsi …