All posts tagged: 30 mėn. vaikas

Smagūs viščiukai iš popierinės lėkštės

Mama: Vaikai, kas tai galėtų būti? Varliukas: Vairas, ratas! Žiogutis: Kepurė. Turėjom dvi lėkštes, tai jos dar buvo stogas, akys, būgnų lėkštės. Mama: O gal išeitų viščiukas?

Draudimas saugo nuo nelaimingų atsitikimų

Po to, kai Žiogutis prasikando lūpą ir teko ją siūti, apdraudžiau jį. Keistas dalykas, bet, matyt, veikia ir psichologinis nusiteikimas, kad apdraudi „nuo nelaimių“, tad draudžiamuoju laikotarpiu jokių incidentų ir neįvyko. Bet užteko praeiti kelioms savaitėms nuo draudimo galiojimo pabaigos (beje, mielieji Seesam nepasivargino apie tai pranešti), kai lipdamas laiptukais į baseino čiuožynę prasikirto smakrą… Tiesa,

Apie 30 mėn. (2,5 metų) vaiką ir vaizduotės žaidimus

Aną mėnesį mūsų didžiajam suėjo lygiai 2,5 metų, arba 30 mėnesių. Tikėjausi, kad babycentre.co.uk bus parašęs ką nors ypatingo tokia proga, bet pastebiu, kad kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau „naujienų“ apie jį rašo. Nėra prasmės skaityti kiekvieno mėnesio laiškus, nes dviem mėnesiams skiria vieną ir tą patį tekstą, o ir apskritai temos kartojasi. Žinoma, toks didelis vaikas jau ir nekinta taip smarkiai kaip kūdikis, bet tuomet ir naujienlaiškius galėtų siųsti kartą per pusmetį, o ne kas mėnesį. Paburbėjau… 🙂 Kitas dalykas, kuris nustebino – britai labai nuvertina, „sumažina“ vaiką. Štai teigia, kad pustrečių metų bamblys, ko gero, moka apsirengti kokį drabužį, įvardyti maždaug 6 kūno dalis, skiria vieną spalvą ir žino vieno draugo vardą. Mūsų žiogas apsirengti nuo pradžios iki galo turbūt nieko nemoka, bet užtraukia užtrauktuką, užsimauna kelnes po puoduko. Su nusirengimu paprasčiau: kepurė, pirštinės – be problemų, bet nusimauna ir kelnes, kojines, nusirengia marškinėlius. Iš tiesų, nelabai mes jo skatinam pastaruoju metu. Galėtume ir daugiau 🙂 Bet kūno dalių jis išvardija bent keliolika, spalvų irgi daugiau kaip 10 atpažįsta, o vardais gali įvardyti …

Pasiruošimas vaikų darželiui ir adaptacija

Dažnai manoma, kad darželis vaikui – didžiulė trauma. Na taip, tokie dideli pokyčiai kaip persikraustymas, mamos išėjimas į darbą, broliuko / sesutės atsiradimas, ėjimas į darželį ir pan. – didelis stresas (net ir mums patiems, ką jau kalbėti apie vaiką), tačiau tik nuo mūsų, suaugusiųjų, o labiausiai – tėvų, priklauso, ar tai bus trauma, ar tiesiog naujovė gyvenime. Pasiruošti darželiui (ir kitiems dideliems įvykiams) paprasta – reikia tiesiog daug apie tai kalbėti 🙂 Kalbant apie darželį, neužtenka pasakyti: „Rytoj tu eisi į darželį ir tau ten bus smagu“. Vaikas juk nesupranta, kas yra tas darželis, gal nesupranta ir ką reiškia „smagu“. Mes plačiai aiškinom, kaip darželis „atrodo“, kas ten veikiama. Pirmiausiai teko paaiškinti, kad tas darželis, į kurį eisime, nėra tas, kuriame buvo Elija ir Dominykas. Tai visai kitoks darželis – dideliame name daug vaikų, daug tetų (auklėtojų). Žiūrėdavome paveiksliukus, kur daug vaikų žaidžia, piešia, kur dar yra koks suaugusysis kartu, ir juos aptarinėdavome. Ypač parankus buvo šis paveikslėlis iš knygelės „Mano pirmoji knyga“: Tikras darželio gyvenimas: auklėtoja, knygos, plakatai, žaislai, vaikai piešia, skaito, karpo, …

Žaislai iš nieko: parduotuvės maišelis

Pastarosiomis dienomis geriausias mūsų dvimečio žaislas – popierinis maišelis iš vienos batų parduotuvės 🙂 Esmė ne maišelyje, bet kad ant jo didelėmis didžiosiomis raidėmis užrašytas parduotuvės pavadinimas, o užrašas toks dėkingas, kad yra ir žiogučio, ir brolio, ir beveik visų auklėtojų raidelės, tai ir skaitom pirmyn atgal ir vėl nuo pradžių, kol man jau visiškai per gerklę išlenda 🙂 Nuotrauka iš hobera.lt