All posts tagged: 4.5 m. vaikas

Savaitės anekdotas: nevalgyti tris dienas

Keturmetis grįžo susitaisęs dantis ir pradėjo planuoti valgysiąs tą, paskui aną… Sakau: – O tau gydytoja nesakė dabar kurį laiką nevalgyti? – Taip, – staiga prisiminė tas, – sakė nevalgyti tris dienas!

Atostogos su knygomis

Šįmet mūsų atostogos buvo ypatingos – be plano! 🙂 Visada vasarojame prie jūros ir esame jau išvažinėję daugybę to Žemaitijos krašto miestukų ir kaimų su žymiom ir nelabai žymiom vietom, išbraidę pajūrį bent penkiose vietose ir jau žinom, kokių akmenukų ar smėlio kur tikėtis, tad šįkart važiavom  n i e k o  n e v e i k t , tiesiog drybsot paplūdimy po skėčiais ir ilsėtis. Kadangi vaikai beveik išaugę iš burzgimo su smėliuotom mašinom ir „pyragų” kepimo, pasiėmėm keletą sporto žaislų ir pluoštą užduočių knygelių. Jas įsidėjau tik todėl, kad tūnodamos lentynoje dažniausiai yra tiesiog išaugamos net gerai nepavartytos, tad sueis kaip drausminimo priemonė arba, deja, bus prakuroms… Mano didelei nuostabai, vaikai jų prašydavo dar dažniau nei ledų! Kadangi kelias iki pajūrio – per visą Lietuvą, dar mašinoj padaviau „Kaip stumbriukas Tumas po Lietuvą keliavo” (tokias turi abu vaikai). Čia lyg kokiame gide po Lietuvą trumpai aptariami visos šalies įdomesni miestai: Anykščiai, Kernavė, Vilnius, Trakai, Druskininkai, Rumšiškės ir t.t. iki pat pajūrio. Pristatant kiekvieną objektą yra duodama ir užduotėlė: tai labirintas, tai kryžiažodis, …

Savaitės anekdotas: vyriška temperatūra

Jaunėlis sirguliuoja. Abu vaikai zyzia eit į lauką. Sakau: – Pasimatuojam temperatūrą. Jei bus žmoniška, galėsim truputį išeit pasivaikščiot. Matuojamės, vyresnėlis ateina sužinot rezultatų: – Na kaip temperatūra? Vyriška?

Didis malonumas – miegas

„Pakalbam apie gyvenimą?” Taip prasideda vakarinė vyresnėlio kelionė į lovą. Kai aš jam pirmąkart uždaviau šį klausimą, jis buvo itin susinervinęs (dėl to ir uždaviau), iš pradžių nesuprato, kas tai per pokalbis. Paskui atšovė maždaug taip: „Gyvenimas yra blogas, o jūs – blogi tėvai”. Paskui mes vis tik pasikalbėjome. Apie tai, kas yra geri tėvai, kas yra geri vaikai ir kaip mus visiems tapti gerais. Pykčiai nuslūgo, vaikas nurimo ir greitai užmigo. Nuo to laiko jau pats nekantrauja, kada įlipsiu pas jį į lovą ir galėsim „pakalbėt apie gyvenimą”. Tų pokalbių metu jis išsako didžiausias dienos nuoskaudas ar kaip labai mane myli, ar kaip laukia rytojaus, nes bus tas ir tas. Ir tie pokalbiai prisideda prie noro eiti miegoti, nes tada turim šį paslaptingą mudviejų laiką. „O bus pasaka?” – dar vienas vakaro klausimas. Iš tiesų jų nebūna tik labai labai labai retai, kai dėl kokių nors priežasčių smarkiai susivėlinam gulti. Visais kitais atvejais būna, bet tai šitaip svarbu, kad reikia visados pasitikrinti. Vienu metu vis nepasisekdavo laiku nueiti miegoti, tai buvom sugalvoję taisyklę, kad …