All posts tagged: patyčios

„Atsakinga tėvystė 2016“ – konferencija tėvams dėl vaikų

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje vyks dviejų dienų konferencija „Atsakinga tėvystė 2016“, kur edukologai, psichologai ir gydytojai dalysis informacija vaikų auginimo temomis. Pirmoji konferencijos diena daugiau skirta mažesnių vaikų tėvams. Čia išgirsime, kokiais amžiaus tarpsniais vaikai yra kam imliausi. Ką tuo metu turėtume į juos „įdėti“, kad užaugintume darnų, protingą ir sėkmės lydimą žmogų, pasakos edukologė Sigita Burvytė. Edukologė ir psichologė Jūratė Bortkevičienė patars, kaip veiksmingiausia elgtis, kai mažylį apima pyktis, o psichologė Milda Karklytė pamokys, kaip drausminti vaiką be bausmių ir kodėl būtent taip. Psichologė Ieva Šuipė palies dar vieną aštrią temą šeimose – antro vaikučio atsiradimą. Ji patars, kaip tam paruošti vyresnėlį ir kaip nuo pat pradžių kurti darnius brolių/seserų santykius. Bene įdomiausia tema – nevalgus vaikas. Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbės, kokia turėtų būti vaiko mityba ir kaip suformuoti teisingus mitybos įpročius. Taip pat išgirsime vaikų gydytoją Jurgitą Biliuvienę, kuri padės susiruošti namų vaistinėlę bei pamokys, ką daryti, kai vaikas suserga ūmia infekcine liga, užspringsta, nusidegina ar apsinuodija. Paskutinėje dienos dalyje psichologas, neformaliojo ugdymo specialistas Tomas Rakovas paaiškins, ko iš tiesų turėtume tikėtis, …

Vaikų konfliktai ir netinkamas elgesys: kaip užsiauginti ramybę namuose, darželyje, mokykloje

„Kuo didesni vaikai, tuo negražiau elgiasi“ – pirmoko pastebėjimas po kelių savaičių mokykloje. Džiaugiuosi, kad jis gavo tvirtus vertybinius pagrindus darželyje ir jį trikdo netinkamas vaikų elgesys: įsisiautėjusius stabdo, į muštynes nesivelia, jaučia pareigą pranešti mokytojai, kai vaikai įžeidinėja vieni kitus. Bet prabėgo dar kelios savaitės ir aš nebesu tikra dėl savo vaiko. Žinau, kad jo patiriami konfliktai gali būti ir jo paties išprovokuoti, nes erzintis ir užkabinėti jis taip pat moka. Bet svarbu, kad tai netaptų norma. Iš tiesų muštis ir erzintis – visai normalus vaikų elgesys, ypač kai jie patenka į naują aplinką ir turi atrasti savo vietą, savo vaidmenį naujame kolektyve. Toks elgesys yra normalus, bet netoleruotinas. Normalus, bet netinkamas, jį būtina taisyti. Ugdymo įstaigoje svarbiausias vaidmuo šioje situacijoje tenka pedagogui ir jis lengvai su šia užduotim susidoros, jeigu jo vertybės humanistinės, emocinis intelektas pakankamas, netrūksta atidumo, meilės, pagarbos ir tikėjimo, kad visi vaikai yra geri ir tikrai moka gerai elgtis. Namuose tą patį darbą turi atlikti tėvai. Deja, paprastai užkabinėjimais besiskundžiantį vaiką jie laiko silpnu ir dažniausiai ragina duoti atgal. O …

Žmonės, kas jums darosi? arba Patyčios for ever

Kai po tokio filmuko 727 žmonės (Lietuvoje, po vienos moters postu feisbuke) paspaudžia „Like“ ir nusidriekia galybė komentarų „taip jam ir reikia“, „gerai tas bičas pamokė“, „aš būčiau dar ir mamą apipylus“, man norisi tik lįst po pernykščiais lapais… Savaitė „Be patyčių“ – puiki proga apie tai pakalbėti. Neaišku, ar šis klipas surežisuotas, ar tikrai pavyko taip gražiai nufilmuoti realią situaciją, be to, trūksta tikro garso takelio: ką ir kokiu tonu kalba situacijos dalyviai. Viena aišku, čia stebime ne vaiko pamokymą, o pažeminimą. Visi trys veikėjai prastai elgiasi: vaikas išdykauja peržengdamas ribas, mama abejinga, užgautasis atsimoka chuliganiškai. Pirmuosius du galiu nesunkiai pateisinti: vaikas nuobodžiauja ilgoje eilėje, mama pavargusi ar net pervargusi, bet visgi jai reikėjo šio to imtis. Trečiojo veikėjo veiksmų niekaip negaliu pateisinti. Jie per daug chuliganiški, žeminantys, neadekvatūs situacijai. Mamos vietoje tokiu atveju norėčiau kviesti policiją. Šiuo atveju, kaip ir daugumos kitų patyčių atveju, stokojama elementarios pagarbos. Jei užgautasis kreiptųsi į vaiką apeliuodamas į jo jausmus („ar tau būtų malonu, jei aš į tave daužyčiau vežimėlį?“), jei jis kreiptųsi į mamą („man nemalonu, …

Ikimokyklinukas erzina kitus

Erzinimasis – dar viena problema, su kuria pastaruoju metu susiduriame. Aišku, dažniausiai vyresnėlis erzina jaunėlį, vyksta brolių konfliktai, tačiau, mano nuomone, tai nėra normalu (ta prasme, normalu, kad tai vyksta, bet nenormalu, kad tai tęsiasi), todėl ieškau būdų, kaip užkirsti tam kelią. Internete labai mažai informacijos apie mažiukų erzinimus. Jau kai imama šnekėti, tai kalbama apie patyčias mokykloje. Deja, tas pirmas žingsnis – užgniaužti patyčias dar darželio amžiuje – dažnai yra praleidžiamas. O jei ir kalbama apie darželį, tai kalbama apie tai, ką daryti, jei iš jūsų vaiko tyčiojamasi. Sakoma, kad 2-4 metų vaikai agresyviausi. Iš pradžių jie rėkia, mušasi, spardosi, kanda, paskui išmoksta kalbėti ir ima prasivardžiuoti ir erzintis. „Tai juk vaikai…“, „Praeis…“? Ne, nepraeis, jei nieko nedarysim. Vaikai greitai išmoksta, kad žodžiai gali būti galingu ginklu. Iš pradžių jie gali ką nors pavadinti „kvaiša“,

Televizinis siaubas

Beveik savaitę viešime ten, kur yra televizorius, tad jis kada ne kada įjungiamas, dažniausiai, tiesą sakant, vien dėl to, kad smagu vaikams pulto mygtukus pamaigyti. O dar gal rodys kokį filmuką, ką gali žinot? Mūsų mažajam spoksoti į ekraną visai neįdomu, na, gal minutę maksimum, o didydis – filmukų fanas. Taigi aš labai bijau BabyTV ir panašių kanalų, nes nuo jų tiesiog neitų atplėšt. Kai tai ne youtube ir ne animacija