All posts tagged: pykčio priepuoliai

Vaikui septyneri. Koks jis?

Kai kurios kultūros, kurių mokymas plačiai paplitęs pasaulyje, žmogaus gyvenimą skirsto septynmečiais. Bene geriausiai Vakaruose juos yra išanalizavęs Valdorfo pedagogikos pradininkas, antroposofas Rudolfas Štaineris (1861-1925). Anot jo, pirmasis septynmetis yra skirtas fiziologiniam kūnui užauginti, todėl vaikui būtina aktyvi veikla, daug žaidimų ir negalima apkrauti jo ankstyvais mokslais, kad neatimtume energijos, reikalingos vidaus organams augti sveikiems. Jam taip pat būtinas glaudus ryšys su mama, kad vaikas jaustųsi pasaulyje saugus, neatsirastų įvairių nepagrįstų baimių. Kai vaikui iškrenta viršutiniai pieniniai dantys ir jis ranka apglėbdamas galvą geba pasiekti priešingos pusės ausį, jis jau pakankamai subrendęs mokytis. Čia prasideda pirmasis lūžis. Vaikui parūpsta estetinis grožis, jam taip pat smalsu įvairūs dėsniai, taisyklės, artimą ryšį perima tėtis. Astrologai teigia, kad šiuo periodu žmogų valdo Merkurijus, kuris atsakingas už bendravimą, tačiau bendravimas apima ir kai kurias ydas – melavimą, išsisukinėjimą, vogimą. Dar šiuo etapu labai svarbūs vaiko jausmai – jeigu jis bus nuolat tramdomas, baudžiamas, auklėjamas autoritariškai, gali sugadinti šiame septynmetyje besivystančias kraujotakos ir kvėpavimo sistemas ir vidutiniame amžiuje patirti insultą, astmą ir pan. Keičiantis septynmečiams žmogus tarsi gimsta iš naujo, …

„Atsakinga tėvystė 2016“ – konferencija tėvams dėl vaikų

Balandžio 2-3 dienomis Vilniuje vyks dviejų dienų konferencija „Atsakinga tėvystė 2016“, kur edukologai, psichologai ir gydytojai dalysis informacija vaikų auginimo temomis. Pirmoji konferencijos diena daugiau skirta mažesnių vaikų tėvams. Čia išgirsime, kokiais amžiaus tarpsniais vaikai yra kam imliausi. Ką tuo metu turėtume į juos „įdėti“, kad užaugintume darnų, protingą ir sėkmės lydimą žmogų, pasakos edukologė Sigita Burvytė. Edukologė ir psichologė Jūratė Bortkevičienė patars, kaip veiksmingiausia elgtis, kai mažylį apima pyktis, o psichologė Milda Karklytė pamokys, kaip drausminti vaiką be bausmių ir kodėl būtent taip. Psichologė Ieva Šuipė palies dar vieną aštrią temą šeimose – antro vaikučio atsiradimą. Ji patars, kaip tam paruošti vyresnėlį ir kaip nuo pat pradžių kurti darnius brolių/seserų santykius. Bene įdomiausia tema – nevalgus vaikas. Vaikų gastroenterologas Vaidotas Urbonas kalbės, kokia turėtų būti vaiko mityba ir kaip suformuoti teisingus mitybos įpročius. Taip pat išgirsime vaikų gydytoją Jurgitą Biliuvienę, kuri padės susiruošti namų vaistinėlę bei pamokys, ką daryti, kai vaikas suserga ūmia infekcine liga, užspringsta, nusidegina ar apsinuodija. Paskutinėje dienos dalyje psichologas, neformaliojo ugdymo specialistas Tomas Rakovas paaiškins, ko iš tiesų turėtume tikėtis, …

Pykčio priepuoliai 2 d.: ką daryti, kai jie ištinka

Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, svarbiausia elgtis lyg niekur nieko. Jeigu skaitėte knygą, verskite kitą lapą ir skaitykite toliau, parodykite vaikui naują iliustraciją. Jeigu baigėte kažkokį žaidimą, ramiu tonu pasakokite, ką veiksite toliau. Kai tik pamatysite pirmuosius nusiraminimo ženklus (veiksmai labiau kontroliuojami, rėkimas perėjo į verkimą), iš karto imkite su vaiku elgtis maloniai, švelniai. Nereikia džiūgauti per daug, tiesiog imkite toliau bendrauti ir džiaukitės, kad vaikas grįžo prie veiklos, bei švelniai jį paguoskite, apkabinkite, jeigu jis nori. Atsiminkite, kad reikia apdovanoti ne pykčio priepuolį, o raminimąsi, tad laukite raminimosi ženklų. Nesistenkite ginčytis su pykčio priepuolio pagautu vaiku ar įrodinėti jam savo tiesos. Priepuolio metu jo sąmonė išjungta. Tačiau galite pabandyti susitarti gražiuoju. Pvz., „Laikas liautis. Skaičiuoju iki 10.“ Jeigu vaikas nustoja niršęs, nuoširdžiai jį pagirkite, paglostykite, apkabinkite. Ypač svarbu užtikrinti, kad pykčio priepuolio metu vaikas būtų saugus, nesužeistų nei savęs, nei kitų, nesugadintų daiktų. Jeigu po pykčio priepuolio mažylis pamatys guzą sau ant kaktos, pradrėkstą jūsų ranką ar sudaužytą vazą, dar labiau išsigąs. Negana to, kad savęs toje būsenoje vaikas nevaldo, tai dar gali pridaryti …

Pykčio priepuoliai 1 d.: ką daryti, kad jų nebūtų

Atrodo, kai tik pasirodė pirmieji pykčio priepuoliai, buvom juos puikiai užraukę, bet dabar jų staiga jau tiek, kad darosi nebeįmanoma gyventi. Vadinasi, metas pasikartoti tėvystės abėcėlę. Vieniems vaikams pykčio priepuoliai – neišvengiama kasdienybės dalis, kitiems pasitaiko retai, tačiau turbūt nėra nė vieno 1–4 m. vaiko, kuris nors kartą nebūtų pratrūkęs. Tokio amžiaus žmogučiai labai nori būti savarankiški: patys apsirengti, patys valgyti, patys įsipilti sulčių ir t. t. Jeigu jiems nepavyksta ar neleidžiama, jie labai susinervina ir dažnai klykdami griūna ant žemės. Pykčio priepuoliai – tai priemonė išreikšti įsiūtį ir nepasitenkinimą. Jeigu į tokį elgesį reaguojama netinkamai, vaikas išmoksta taip manipuliuoti žmonėmis ir išsireikalauti dėmesio. Šioje vietoje svarbiausiai parodyti vaikui, kaip išreikšti pyktį priimtinais būdais. Tinkamai reikšti savo emocijas – vienas iš daugelio dalykų, kurių augdamas vaikas turi išmokti. Pirmas žingsnis – vengti pykčio priepuolių. Jie neduoda nieko gero nei vaikui, nei jums, tad verta šiek tiek pasistengti. 1. Būkite geru pavyzdžiu, kaip išlikti ramiam stresinėse situacijose. Tai paskatins vaiką elgtis taip pat. 2. Gerbkite vaiko jausmus. Jeigu jis jausis suprastas, pykčio priepuolių reiks mažiau. Pamėginkite …