2020-ieji išties buvo ištisi linksmieji kalneliai. Kažin, ar tikrai kitokie, ar tiesiog labiau apmąstyti ir daugiau visko atskleidę, kai didelę laiko dalį praleidai tik su savimi ir savo namiškiais. Laukdami Naujųjų mes duodame vaikams pildyti metų anketą: koks tavo geriausias draugas, ko šįmet išmokai ir t. t. Vyras įkalbino ir mus, suaugusius užpildyti. Pamenu, rašiau, kad kitais metais norėčiau daugiau laiko skirti šeimai. Kartais tie norai pildosi labai dramatiškai, nes jau nuo kitos dienos daug laiko skyriau antragimiui, kurį paguldė į ligoninę. Paskui buvo tėvelių vakaras pirmagimio mokykloje, kurio metu gali apeiti tau rūpimus vaiko mokytojus ir su jais pasikalbėti. Sužinojau tiek dalykų apie savo vaiką! Iš pradžių labai blogų, o baiginėjantis vakarui – ir labai gerų. Bet supratau, kad labai reikia kažką daryti su jo mokslais. Nelabai jam toje mokykloje. Ėmėm daugiau sėdėti prie jo pamokų, kad nors kažką išmoktų. Atėjo karantino metas. Teko abiem mokiniams skirti daug dėmesio, kad prisijungtų prie reikiamų pamokų ir padarytų reikiamus namų darbus. Kad ir kiek stengėmės, nepadarytieji liejosi kaip iš gausybės rago. Sėdėjom sykį per naktį...
