Jeigu jūsų smagutis jau pajuto savyje dailininką, turbūt ir jums kilo toks klausimas – kurgi tuos darbelius paskui dėti? Juolab, kad „pridirbama” jų net po kelis iškart. O dar jeigu lankote kokį gerą būrelį, dailės studiją ar darželį, kur auklėtojos nesėdi rankų sudėję…

Žinoma, gražiausius darbelius dar norisi ir seneliams ar kokiems svečiams parodyti, tad reikia juos kažkur eksponuoti. Juk ir pačiam vaikui labai smagu ir svarbu, kai jo darbais džiaugiamasi.

Bene elementariausias jų eksponavimo būdas – magnetukais lipdyti ant šaldytuvo, kol jis tampa toks 🙂

(dovanokit, tingėjau tuos pagaliukus nuiminėt, bet iliustracija – pati vaizdžiausia pasauly 🙂 )

Bet tai labai nepatogu:

• eini pro šalį ir „nubrauki” piešinius,
• mažesni svečiai žemiau kabančius nusikabina,
• jei jūsų šaldytuvas, kaip ir mūsų, ne toks didelis kaip šis, piešinių telpa mažai,
• netelpa pirkinių sąrašas 😀

Tad ieškojom kitokio sprendimo. Jau nuo seniau man galvoje yra likusi „Paukščių piene” matyta virvelė su „skalbinių” segtukais – pelytėmis. Vis galvojau, kur tokią virvelę galėtume namuose nutempti. O kai jau sugalvojau, tai atsirado ir virvelė, ir segtukai – nereikėjo nieko naujo pirkti 😀 Ir štai, mūsų galerija šiuo metu atrodo šitaip:

Ekspozicija nuolat keičiama 😀

Virvelę panaudojome iš atsargų „gal kada gyvenime prireiks”, o segtukus buvau pirkus kažkada JYSK, nes man labai gražūs pasirodė 😀 Jie atseit velykiniai – kiškučiai ir vištytės – ir skirti dekoruoti namams, bet pas mus niekur taip gerai nelipo, kaip ant šios galerijos virvelės 🙂

Tokių segtukų – didesnių ir mažesnių – būna pirkti dovanų parduotuvėlėse, o darbštesnės mamos gali sumaniai papuošti ir paprastus skalbinių segtukus.

Na, vėliau tie darbeliai vis tiek atguls į ką nors tokio:

Vis dar neįsigijom…

Na o neseniai atsitiktinai užtikau nuostabių sprendimų, kaip eksponuoti ir/ar išsaugoti vaikų darbelius. Labiausiai man patiko šie variantai:

Tai tarsi dabar populiarėjanti foto knyga, tik ten ne nuotraukos, o vaiko piešinių reprodukcijos. Skamba prabangiai, ar ne? 🙂 Gal tokį leidinį padarytų ir tie patys foto knygų gamintojai?

Kitas variantas:

Tai toks stebuklingas rėmelis, į kurį telpa, berods, 50 piešinių, o viršutinysis matysis tarsi įrėmintas paveikslas. Ir ekspozicija (tiesa, mažoka), ir sandėliavimas vienoje vietoje.

Daugiau apie šiuos ir kitus meniškus vaikų meno išsaugojimo būdus rasite čia. (Jie tų dalykų gamintojai, bet tikiu, kad ne vieninteliai pasaulyje.)

O viena mama iš Australijos (kažkaip paskutiniu metu vis pataikau ant australiškų tinklaraščių, parduotuvių ir t. t.) vardina dar ir tokius vaikų piešinių „realizavimo” būdus:

• Aplenkti jais savo knygas, užrašų knygeles.
• Padaryti atvirutes (galima, pvz., didelį piešinį sukarpyti į mažesnes dalis ir priklijuoti ant storesnio popieriaus).
• Sujungti kelis piešinius į didelį lakštą, į kurį paskui vynioti dovanas (toks dovanų popierius, kaip ir atvirutės, ypač turėtų patikti seneliams).
• Iš 12 gražiausių piešinių pa(si)gaminti kalendorių.
• Papuošti savadarbę pieštukinę, žaislų dėžę, prisiminimų dėžutę ir pan.
• Išsiuntinėti giminaičiams (tuo irgi, ko gero, labiausiai bus sužavėti seneliai 🙂 ).

O ką su vaikų piešiniais darote jūs?

P. S. Dar lieka vienas neišspręstas klausimas: kur dėti 3D darbelius? Kol kas tik 1 atsakymas: nusifotografuoti atminimui, o patį darbelį… Na… Toks gyvenimas 🙂

Nuotraukos  – asmeninės ir iš minėtų el. parduotuvių.