Užmačiau, ar tiksliau, užgirdėjau 🙂 kovo 16 d. LR laidą „Mes, moterys“, kurioje kalbintas šaunus senelis, išėjęs „motinystės“ atostogų (!!!).

Vilnietis 60-metis Petras Kazickas (biologijos mokytojas ir šiaip veiklus žmogus) augina jau antrą anūką, o paskui, jeigu anūkų daugiau nebus, žada dar bent trejus metus paauginti svetimus vaikus. Jau turi potencialių klientų eilę 🙂

Jaunystėj smagiai dūkdavo su vaikais, būdavo už auklę šeimyninių švenčių metu.

„Man labai įdomu su vaiku, visąlaik buvo įdomu“,

sako ir pasakoja, kad darbe (ne mokykloje) visąlaik pakalbindavo mažylius, greitai su jais atrasdavo bendrą kalbą. Pats svajojo turėti 5 dukras, bet susilaukė tik dviejų. Su džiaugsmu prisimena, kad vyresniosios lovelę statė prie savo lovos ir keldavosi naktį 🙂

Kiek galima suprasti, anūką senelis prižiūrėjo nuo 1 iki 3 metų, o dabar prižiūrės ir dvimetę jo sesutę, vyresnėlį išleisdamas į darželį. Būdamas su vaikais, p. Petras vadovaujasi vaikų ugdymo vadovu. Pripažįsta, kad su pirmuoju anūku pridarė daug klaidų, pvz., pripratino nešioti ir vaikas ėmė pernelyg dažnai keltis naktį, kad dar jį panešiotų 🙂 (Aš šią situaciją interpretuočiau kitaip, bet tiek to 🙂 ) Senelis su anūku net ir į ligoninę gulėsi, nes niekas kitas paprasčiausiai negalėjo…

Žurnalistė priminė, kad Lietuvoje tik ~2% vyrų išeina tėvystės (vaiko priežiūros) atostogų. Senelis mano, kad reikia žiūrėt į finansus. Kuris mažiau uždirba, tam palankiau eiti, ypač kai dabar yra pašalpos „lubos“. Bet ir pripažįsta, kad yra įsigalėjęs požiūris, jog užpakaliukus plaut – ne vyrų darbas.

Seneliui vaiko priežiūros atostogų išeiti dar sudėtingiau, nes nesiskaičiuoja darbo stažas, tad sumažėja pensija, nemokama pašalpa (kiek suprantu, kalba apie trečiuosius metus), tad nėra jokių pajamų (bet tėvai mokėjo jam kaip auklei būtų mokėję) ir sveikatos draudimo, tačiau išėjęs „motinystės“ atostogų, p. Petras pasakoja atgavęs gyvenimo džiaugsmą.

Moterys iki 40 metų, išgirdusios, kad senelis eis „motinystės“ atostogų, suplodavo rankomis ir sakydavo, kaip pasisekė tavo dukrai, kaip pasisekė anūkui, mylimas senelis prižiūrės! Vyresnės moterys reaguodavo pašaipiai. Joms bjaurus atrodė darbas užpakaliukus plauti, lyg pačios būtų nekakojusios užaugę, kitos stebėjosi, ką vyras gali prie vaiko?

P. Petras sako štai ką:

„Prie vaiko kokie yra nepadaromi darbai? Vyras prie vaiko VISKĄ gali, kokie čia skirstymai… Vyras turi mokėt ir tokį dalyką.“

Dar kelios mintys, įstrigusios iš šio smagaus ir entuziastingo žmogaus (senosios kartos vyro!) kalbos:

Būdamas tėvu, galvočiau, koks džiaugsmas būt su vaiku ir kai tam vaikui su tavim gera!

Vaiko priežiūra – ne vien su juo pažaist ir paskui jį pasekiot. Vaiką reikia skatint kalbėt, reikia skatint žaist tuos dalykus, kurie jį lavina, vaiką LAVINT reikia, o pasėdėt su laikraščiu kitam kambary – tai čia ne priežiūra, čia tik šiaip sau.

Fiziškai vaiką prižiūrėt yra sunku, LABAI sunku. Bet kol vaikai sveiki, nieks negąsdina.

Kai kuriais klausimais su dukra pasiginčydavome ir pasiginčijam, bet svarbiausias klausimas – JINAI yra mama ir aš darau taip vaikui, kaip MAMA NORI. Čia ne mano vaikas, čia yra JOS vaikas, o aš esu auklė ir aš darau TAIP, kaip mama nori. Šitą įsisąmoninus, viskas ramiau.

Dabar labai šaunuolės mamos, nes mano, kad trys vaikai – tai yra norma. Nemažiau trijų vaikų.

Kiekvienas nėštumas, išnešiojimas iki galo – STE-BU-KLAS!

Labai džiugu ant dūšios, kai paklausai tokio žmogaus 🙂