Akimirkos
komentarai 8

Daugkartinių vystyklų patirtis: mama Kristina

Kol turiu mažai galimybių ramiai pasėdėti prie kompiuterio, tinklaraščio „kūrybinę pauzę“ mielai sutiko užpildyti „kolegė“ mama Kristina iš Kauno, auginanti maždaug pusės metų sūnelį. Štai jos pasakojimas apie medžiagines sauskelnes:

Dar kai laukiausi, sugalvojau, kad savo vaikui norėsiu naudoti daugkartines sauskelnes. Apie jas viena ausimi buvau  girdėjusi iš draugės, kuri savo pirmam vaikui nupirko vienas bambukines sauskelnes (bet  man skundėsi, kad be reikalo pirko ir dar tokius pinigus mokėjo, nes kai vaikas pasišlapina, jos peršlampa ir tuo pačiu sušlapina vaiko drabužius („Tai kas čia per sauskelnės?!“ – sakė ji)), ir iš kolegės, dirbančios Vilniuje, kuri laukdamasi pirmagimio mezgė vilnones kelnytes ir, sakė, naudos jas kartu su daugkartinėm sauskelnėm.  Nelabai supratau, kam tos vilnonės kelnytės, bet tuo metu labai ir nesigilinau. Man tiesiog patiko idėja auginti vaiką be „pampersų“ . Kažkas sakė, kad taip sveikiau ir pigiau, o man tai buvo kaip iššūkis  ir noras išsiskirti – ot darysiu kitaip nei visi (dauguma).  Taigi apsiskelbiau visiems, kad gimus vaikui nenaudosiu vienkartinių sauskelnių.

Tada aplinkinių reakcija buvo įvairi: vieni pečiais gūžčiojo, kiti mandagiai tylėjo, o treti tiesiai šviesiai klausė, kam man tas vargas ir kam sau prisidėti bereikalingo darbo, nes auginant vaiką ir taip bus kas veikti. Taip kalbėjo mamos, auginančios vaikus (jos juk žino, ką sako). Aš sakiau, kad vaikas ant puoduko anksčiau pradės daryti, bet vėl tos pačios mamos kalbėjo, kad, kol vaikas nesupras, ko iš jo nori, tai ant puoduko ir nedarys, o tas supratimas ne anksčiau metų laiko ateina, taip kad man neverta aukoti savo laiko vystyklų keitimui ir skalbimui,  nes to laiko ir taip bus mažai. Tada pagalvojau, kad mamos tikriausia protingai šneka,  juk savo vaikus augina, tai žino, kas, kaip ir kiek laiko užtrunka. Po kelių tokių „paprotinimų“ mano entuziazmas daugkartinėms sauskelnėms nuslūgo… Tada vienam prekybos centre kaip tik buvo akcija „pampersams“, tai prisipirkom jų geriems 2 mėnesiams ir ramiai laukėm savo pirmagimio.

Naudojant pampersus tikrai nebuvo vargo ir laiko mažai sugaišdavau, bet pastebėjau kitokių minusų:  po pirmųjų kelių dienų mums išbėrė visą klyną ir papilvę (nors nesu tikra, kad būtų neišbėrę, jei būtume medžiagines sauskelnes naudoję), kartas nuo karto pasitaikydavo iššutimų, nors sauskelnes keičiau pakankamai dažnai ir oro vonias darydavau. Dar labai nepatiko, kad kartais atsegus sauskelnes vaiko kiaušiukai tokie suglebę ir ištižę būdavo (kažin ar labai sveika jiems ten taip kaitintis), nepatiko kas antrą dieną nešti išmesti pilną šiukšlių maišą, kuriame 8/10 užėmė nešvarios sauskelnės ir kartas nuo karto pagalvodavau, kad išmesdama sauskelnę išmetu 50 ct… Per mėnesį jau ir geras 150 lt išeina ir tai tik pradžioje, nes kuo didesnis vaikas, tuo brangesnis „pampersas“… Va, draugė skundėsi, kad jos beveik 2 metų vaikui „pampersas“ apie 1 Lt kainuoja… Nereikia baigti nei aukštosios matematikos, kad paskaičiuotum, kiek pinigų bus išleista per visą vystyklystės laikotarpį, neskaitant to, kad prisidėsiu prie gamtos resursų eikvojimo (medienos ir naftos, reikalingų sauskelnėms gaminti) bei  gamtos taršos (saukelnių gamybos procese ir jas išmetant).  O aš juk beveik pacifistė – man visų ir visko gaila 🙂

Taip praėjo beveik 3 mėn., kai aš vėl pradėjau galvoti apie medžiagines sauskelnes. Labiausiai gailėjausi, kad neturėjau nė vienos draugės, taip auginančios vaikus, nes klausimų buvo labai daug ir labai norėjosi pasižiūrėti, kaip realybėje atrodo daugkartinių sauskelnių naudojimo procesas. Tada prisiminiau tą savo kolegę, kuri mezgė vilnones kelnytes. Susibendravom su ja per Skype ir ji man papasakojo savo patirtį, kai kuriuos klausimus atsakė Ieva, šio tinklaraščio autorė, ir dar daugiau perskaičiau įvairiuose forumuose (tuo metu perskaičiau tikriausiai visus lietuviškus forumus apie daugkartines sauskelnes, kai kuriuos net po 2 kartus, kol pasidarė visiškai aišku, kas, kaip, ant ko ir dėl ko naudojasi).

Šiuo metu mūsų garderobą sudaro:

  • 10 vnt. mano pačios siūtų kišeninių sauskelnių (iškarpą ir aprašymą, kaip siūti, radau forume);

  • 11 vnt. aprišamų vystyklų;

  • 32 vnt. įklotėlių, kuriuos pasidariau iš senų frotinių rankšluoščių;

Vienas jau baigiam išaugti, todėl dabar bandysiu megzti – jau turiu nusipirkusi merino vilnos siūlus ir susiradus mezgimo schemą (čia ir čia);

  • Vystyklų popierius, pvz., (jį dedu tomis valandomis, kai vaikas linkęs tuštintis – lengviau išplauti vystyklą, kai tirštimą gali išmesti su popieriumi;
  • 8 vnt. flanelinių palučių (naudoju oro vonioms);

Tokį sauskelnių ir vystyklų pasirinkimą lėmė gyvenamosios sąlygos. Prieš pradedant naudoti medžiagines sauskelnes man aktualiausias klausimas buvo, kur jas reikės džiovinti. Mes neturime elektrinės džiovyklės, gyvename šiltame bute, kuriame radiatoriai retai kada būna šilti, „gyvatuko“ irgi neturime. Kadangi viską džiovinti reikės ant kambarinės džiovyklės, todėl man buvo svarbu, kad visi sluoksniai būtų kuo plonesni, kad greičiau išdžiūtų. Tam labai tiko kišeninės sauskelnės, kurias suvau iš 2 sluoksnių flanelės (flanelė man superinė medžiaga – ir minkšta, ir gerai geria skystį, ir greitai džiūsta), tada į sauskelnės vidų dedu įklotuką, kurį sulankstau, kad būtų trys sluoksniai (specialiai nesiuvau storų įklotukų, kad, kai reikės džiovinti, juos galėčiau išskleisti į vieno sluoksnio medžiagos gabalą).

Kaip jau minėjau, beveik visi įklotukai frotiniai (kur frotas šiurkštesnis, apsiuvau flanele, kur minkštas, taip ir palikau) ir dar pabandymui nusipirkau vieną didelį bambukinį vystyklą, kurį irgi sukarpiau ir pasidariau 4 vnt. įklotukų (labai įdomu buvo išbandyti bambuko medžiagą).  Dėl bumbuko sugeriamumo didelio stebuklo nepastebėjau, tik tiek, kad po skalbimo jie būna tikrai minkštesni nei frotiniai įklotukai. Aprišamus vystyklus rekomendavo išbandyti kolegė,  kadangi jie irgi išsiskleidžia į vieną sluoksnį, tai man buvo tinkamas variantas.

Neturiu nė vienos gamyklinės sauskelnės, nes dauguma jų man pasirodė storos, todėl tikriausiai ilgai džiūvančios ir, be to, brangios. Žinoma, brangumas čia galbūt sąlyginis, bet aš iš tų žmonių, kuriems gaila pinigų dalykams, kuriuos galima pasidaryti pačiam 🙂 Galbūt vėliau kada ir nusipirksiu kokią kanapinę sauskelnę, kad pažiūrėčiau, ar jos tikrai daug sugeria 🙂  O kol kas mane visai tenkina mano siūtos sauskelnės ir keičiami įklotukai. Žinoma, po kažkiek laiko šias sauskelnes išaugsime, tada reikės pasisiūti didesnes 🙂

Tiesa, aš įklotukų į sauskelnės vidų (kišenę) nekišu, o dedu ant viršaus – taip paprasčiau, be to, jei nedaug prisišlapina, tai užtenka pakeisti tik įklotuką, nekeičiant sauskelnės.  O dar, kai pradžioje dėjau įklotuką į sauskelnės vidų, nepatiko, kad kai pakeiti šlapią sauskelnę, ant vaiko užpakaliuko būdavo įsispaudęs sauskelnės garankščių raštas.

Ant sauskelnės ar aprišamo vystyklo aunam vilnones kelnytes, kurios nepraleidžia drėgmės. (Per tuos 2,5 mėn. vaikas prikakodamas šias kelnytes išpurvino tik 2 kartus, bet ir tai labai nedaug, tik prie klešnės kraščiuko. Toj vietoj paploviau ir tiek. Paprastai stengiuosi iš karto pakeisti, tad kakučiai ir nespėja persigerti per sauskelnę ar vystyklą, o yra prabėgę tik vaikui gulint ant šono.) Kaip alternatyva dar buna PUL kelnytės, bet tokių neturim ir neturėsim, nes man nepatinka sintetika… Nors, sako, jos kvėpuoja, bet, manau, sintetika lieka sntetika, ir jei vietoj jos galiu rinktis natūralią medžiagą, tai net nedvejodama ją ir pasirinksiu.

Tokios komplektacijos mums užtenka 2-3 dienoms (daugiau nieko net neverta turėti, nes ir taip pilna skalbimo mašina ir džiovyklė išeina). Pradžiai skalbiau kas antrą dieną, dabar – kas trečią, nes vaikas pradėjo rečiau šlapintis ir plius labai daug laiko leidžiu jam paplikinėti ir atlikti reikalus ant palučių – ir vaikui gerai, nes grūdinasi, gauna daug oro vonių ir nebūna šlapias, o kartu ir man nereikia dažnai perrenginėti (kadangi jau pradėjo šliaužioti ir ropoti bando, tai dabar dažnai ir ant grindų padaro 🙂 ).

Mano skalbiniai išdžiūsta per naktį ir pusdienį. Jei matau, kad ryte jau nebeturėsiu, ką auti, tai naktį, kai pamaitinu vaiką, numetu keletą išskalbtų įklotukų ir sauskelnių vonioj ant grindų (jos pas mus šildomos), tada ryte jau viskas būna tinkama naudojimui.  Palutes dažnai skalbiu rankomis, nes jų daug sunaudojam ir iki skalbimo mašina tikrai neužtektų. Daugiau įsigyti neketinu, nes, kaip jau minėjau, vistiek viskas netilptų į skalbimo mašiną ir ant džiovyklės, todėl man paprasčiau išskalbti rankomis ir užmesti ant dušo kabinos rėmo, kur jos per pusdienį išdžiūsta.

Dėl naudojimo ypatumų, tai, pvz., mano vyras niekada nededa aprišamų vystyklų, nes jam atseit per sudėtinga išmokti, kaip juos aprišti, todėl paprastai dieną aš naudoju vystyklus, o vakare dažnai keičia vyras, tada sega sauskelnes. Nakčiai taip pat stengiuosi rišti vystyklus, nes sauskelnės pas mus su lipukais ir kartais vaikas naktį pabunda nuo lipuko plėšimo garso, kai tuo tarpu aprišamus vystyklus galiu pakeisti net neprižadindama vaiko.

Mano medžiaginių sauskelnių naudojimo patirtis kol kas tik 2,5 mėn., todėl nesu tikra, kad ir vėliau viskas taip gerai seksis kaip dabar. Nežinau, kaip pasikeis šlapinimosi/tuštinimosi įpročiai ir kiekiai vaikui pradėjus valgyti kietą maistą ir gerti papildomai skysčių, bet kol kas tikrai džiaugiuosi, kad nenaudojam „pampersų“. Visiškai jų atsisakyti nepavyko, nes juos segu, kai einam pas gydytoją, į mankšteles/masažus bei viešas vietas (jei ten ruošiamės būti daugiau negu 2 valandas ir žinau, kad vaikas tuo metu nemiegos ir nebus galimybės jo perauti). Į lauką einame su medžiaginėmis sauskelnėmis. Vaiką gerai aprengiu, tad tikrai nešąla.

Man labai patinka medžiaginės sauskelnės visų pirma dėl natūralumo, dėl nešutimo (būna paraudimų, bet tuos blogumus, manau, lemia ne sauskelnės, o tiesiog vaiko anatomija), dėl to, kad esu priversta dažniau jas keisti ir duoti daug oro vonių vaikui, dėl to, kad nesinervinu, kai vaikas prikakoja į ką tik pakeistą sauskelnę, kad neskaičiuoju, kiek pinigų reikės „išmesti“ kiekvieną mėnesį, dėl to, kad nereikia kas antrą dieną nešti pilno šiukšlių maišo, bet didžiausias mano argumentas ir viltis – kad mano vaikas pradės anksčiau daryti savo reikalus ant puoduko, nes man labai keista, kai dvimetis vaikas daro dar į „pampersus“, o mama ramiai į tai žiūri, sakydama, kad vaikas dar nepribrendo sėdėti ant puoduko…

Viliuosi kada nors ir pati parašyti apie vystyklystę, o gal dar kas nors pasidalins savo patirtimi?

Taip pat noriu paskelbti ar priminti, kad Vilniuje gegužės 28 d. vyks antrasis vystyklų turgus, kur bus galima pirkti, parduoti, mainyti, dovanoti vystyklus ir gauti atsakymus į visus klausimus. Daugiau informacijos tinklaraštyje Mano Vystyklai.

8 Comments

  1. Pingback: Angry Bird Online Game

  2. Pingback: agriturismo toscana pisa

  3. Pingback: presidenza del consiglio

  4. Pingback: i like reading

  5. Pingback: ski-zentrum-pfronten.de/alles-uber-toner

  6. Pingback: portforum.net

  7. Pingback: ruhr2011.de/die-zukunft-im-eigenen-haus

  8. Pingback: free play music

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *