Akimirkos
Leave a comment

Mėlynos atostogos

O taip, nors kai kuriose gyvenimo srityse juodas darbas, kitose – visiškos atostogos!… Mėlynos mėlynos 🙂

Per Jonines buvome prie ežero. Truputį baiminausi, kad bus šalta palapinėje miegoti. Gal net ne truputį, nes jau buvau prigooglinus galybę kemperių nuomos punktų. Galiausiai visgi nusprendėm važiuoti kaip visada: palapinė, čiužinys (ne pripučiamas :P), keli miegmaišiai. Tiesa, vis dėlto nusipirkau papildomą miegmaišį ir, žinoma, prisikrovėm šiltų drabužių.

Kai nuvažiavom, buvo netgi karšta, bet kitas dienas vis dėlto pravertė ilgarankovė ir ilgaklešnė apranga. Pradžioj truputį turėjom bėdų su vyresnėlio puoduko reikalais, bet kadangi tokių puodukinių buvo ne vienas, galiausiai padėtis normalizavosi, nes dažnai visi kartu susėsdavo 🙂 Juokėmės, kad visų puodukai šiek tiek skirtingi, bet visų geltoni ir su ančiukais 😀

Važiuojam mes jau krūvą metų vis prie to paties ežero į tą pačią vietą, kur renkasi visada ta pati kompanija, o vyriausioji jos dalis ten jau pusę amžiaus vasaroja ir dažniausiai gyvena visą vasarą nuo A iki Z. Atostogos prie ežero – bene vienintelis laikas, kai valgome  žuvį, nes jos prižvejojama n + k, o jau paruošimo skanumas!….

Ten jėga, nes gražus ežeras ir pilnas uogų miškas, nuostabi kompanija, draugiškai verdanti valgį, prisivežanti visokiausių žaidimų ir atrakcijų, vakarojanti prie laužo su gitara.

Kompanija labai marga: nuo kūdikėlių ar pilvinukų iki senelių ir močiučių, bet visiems kartu labai smagu. Vaikams jėga, nes visą laiką lauke, nes daug chebros, be kita ko, daug visokiausių šunų, kurių vienas mėgsta glamones ir atsidėkoja rankų laižymu, kitas nuolat prašo mestelti jam pagalį ar kankorėžį ir laigo po stovyklavietę it pašėlęs, trečias budriai saugo teritoriją ir t.t. Ten jie turi savo hierarchiją ir kiekvienas savo pareigas 🙂

Beje, ten beveik niekada nelyja! Ir dabar visuose miestuose buvo smarkios liūtys, o mūsų stovyklavietėje tik kelis kartus pakrapnojo.

Bet tąsyk labiau pavargau nei pailsėjau, nes vis tik sužiūrėti dviejų vaikų valgymus, sisiojimus, kakojimus ir miegus – tai ne vieno. O ir bendra savijauta tuo tarpu kažkodėl buvo ne kokia.

Per Mindaugines mėgavomės jūra. Vėlgi – visur lijo, tik ten ne. Žmonių netrūko, bet žinom atokesnį paplūdimį, o gyvenome gana nuošalioje sodyboje, tad nepatyrėm grūdimosi it troleibuse, nors buvom įkišę nosį ir į Palangos Basanavičių. Būsi prie jūros ir nenusifotografuosi ant Palangos tilto? 😀

Tąkart atsipūčiau kaip reikiant. Atostogavome su draugais ir suaugusiųjų skaičius dvigubai viršijo vaikų skaičių, tad užteko vienam bovytis su vaikais, kitam gaminti pietus, trečiam plauti indus, o kiti tuo tarpu galėjo kas krepšinį žiūrėt, kas knygą skaityt, kas reikalus tvarkyt. Buvo dienų kavinėse, buvo dienų paplūdimy. Truputį sunku suderinti krepšinio ir vaikų miegojimo/valgymo grafikus, bet iš esmės, manau, buvo gerai.

Tik mažiukui vanduo per šaltas (visas į mamą :D). Nuvedžiau prie jūros, įsibridom ir stovi vaikas kaip gandras ant vienos kojos – kitą nuleist šalta 🙂 Kai didysis toks buvo, varė į jūrą su plačiausia šypsena. Dabar jau ir tas laikėsi atsargiai. Šiltesnę dieną ilgai kalbinau sušlapt kojas. Vargais negalais atsivedžiau ant šlapio smėlio, kad „bangos padukus pakutentų“, paskui peršokom per vieną, per kitą bangą, galiausiai reikėjo brist gilyn ir gilyn, apdžiūt ant kranto ir vėl brist, o paskutinėm dienom atrado didžiulį malonumą bėgt pajūriu ir taškytis. Gerai, kad drabužiai greit džiūvo. Na, mamos ilgėliau… 🙂

O aną savaitę važiavom skinti šilauogių, mėlynų mėlynų. Buvo jos ne po 8 Lt, kaip kažkuomet, bet po 15. Į pilvą, žinoma, nemokamai. O tingi skint, mokėk 22 Lt/kg ir neškis. Bet juk atrakcija, grynas oras ir skinti kaip paprasta – tik pasidėk kibirą po šaka ir brauk, uogos pačios byra. Per valandą pribiro 9 litrai į kibirus ir dar visi pilvai iki kaklo 🙂 Mažiukas, ir tas kapojo uogas vieną po kitos. Kur nekaposi? Toks saldumas, toks minkštumas…

Kol buvau atitolusi nuo kai kurių kasdienių reikalų, žiūriu, ir mano tinklaraščio turinys paatostogavo, o dabar atostogų išėjo tema… Na, tiek to, tegu ir jie pailsi. Ateis darganų dienų, susitvarkysim 🙂

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *