Būti tėvais
Leave a comment

Dar kartą apie nešiokles

Praėjo daug laiko nuo tada, kai rinkausi nešiokles. Praėjo netgi tiek laiko, kad nešioklių amžių mes jau beveik išaugome. Nors aš vis dar panešu mažylį, panešu netgi dičkį, bet vyresnėlis nestokoja energijos bėgioti, o jaunėlis yra tokio amžiaus, kai norisi daugiau laisvės ir patyrimo savom rankom bei kojom.

Išaugtos nešioklės – puikus laikas įvertinti patirtį ir pasidalinti žiniomis. Kokiose nešioklėse nešiojau pirmagimį, jau rašiau, ten pat minėjau ir savo mąstymus dėl jaunėlio nešiojimo.

Man buvo kritusios į akį MiniMonkey nešioklės – sukonstruoti slingai. Prisipažinsiu, papirko pirmiausia jų ryškios spalvos (renkuosi daiktus akimis, ką gi), antra – patogumas naudoti: pukšt – užsegei, pukšt – atsegei. Jokių vėrimų per žiedus ir uodegų tampymų kaskart užsisegant vaiką kaip paprastame slinge. Tačiau geriau įsižiūrėjus į MiniMonkey reklamines nuotraukas, kažkas vis tik kliuvo. Netrukus po to, kai paskelbiau tą nešioklių apžvalgą, ėmiau ieškoti, kur pigiau nusipirkus MiniMonkey, ir supermamoj aptikau daug argumentų prieš šią nešioklę – ji naujagimiui nesaugi.

Kaip ir kitos panašios vaikų nešiojimo „tašės“, ji per daug susikleidžia ir paslepia kūdikio veidelį. Vienintelė tikrai saugi MiniMonkey padėtis yra jau paaugusį kūdikį įsisodinti kaip varliuką. Taigi ši nešioklė į mūsų namus neatėjo.

Vietoj jos įsigijau patį paprasčiausią slingą, kuris davė daug laisvės mažiuką prisirišti kokia nori poza ir nešioti jį saugiai. Tiesa, žindyti slinge taip ir neišmokau, bet daug kas sieja slingą ne tik su nešiojimu, bet ir su žindymu, ir jei norit išbandyti, dabar puiki proga įsigyti gerų slingų pigiau – „Kenga“ skelbia nuolaidas rugpjūčio mėnesiui su nuolaidos kodu ZINDYMAS.

Kai vaikas pasidarė judresnis ir ėmė nesisekti susirišti slingą, pradėjau naudoti japonišką nešioklę.

Ji puiki tuo, kad mažai medžiagos, todėl vaikas nekaista ir nešunta, vaikas nešioklėje sėdi, o nekaba ant klyniuko (kabėti ant klyniuko ne tik nepatogu vaikui, bet ir gali sukelti nugaros skausmus mamai, mat tokioje padėtyje vaiko svorio centras tempia jį žemyn ir tolyn nuo mamos, ypač, jeigu vaikas atsuktas veidu į aplinką), bet prasta tuo, kad jos nugarėlė kieta ir neapgaubia vaikučio, tad mažiau suveržus sudaro sąlygas sėdėti pakrypus į vieną ar kitą pusę, taip pat petnešos labai siauros, todėl tinka tik iki tam tikro vaikučio svorio arba storiau apsirengus, kitaip ima veržti. Tačiau man ji patinka, nes užima labai mažai vietos, be to, joje galėjau ir žindyti, mat plonus dirželius atsilaisvinti ir vėl susiveržti labai paprasta!

Praeitą vasarą, kai jaunėlis dar nevaikščiojo, o su vežimu atostogauti nepatogu, išbandžiau dar keletą nešioklių. Viena net ne nešioklė, o tiesiog stebuklingas šalikas. Jį be galo mėgstu, nes jis labai kompaktiškas ir turi gausybę panaudojimo būdų! Jis man tinka kaip šalikas ar skara apsigobti pečius, jau apsitrynęs, tad negaila pasitiest ant pievutės, kai reikia, tarnauja kaip šiltesnis užklotas vaikui vežimėlyje, o mašinoje su šiuo vienu šaliku galima užklot netgi abu vaikus!

(Kartais ir vežime galima užklot abu 😉 )

Na ir praeitą vasarą išbandžiau dar vieną panaudojimo būdą – pasidirbau nešioklę: galus surišau dvigubu mazgu, tokią juostą persimečiau per petį ir įsisodinau vaiką ant klubo. Jį dar prilaikydavau ranka ir turėjau tik pusę laisvės, tačiau šitaip nešti nepalyginamai lengviau nei tiesiog sodintis ant klubo. Minkšta ir švelni, šiek tiek tąsi šalio medžiaga nuostabiai tiko tokiam „vaikmaišiui“.

Kita praeitos vasaros nešioklė – išsinuomotas „Kengos“ Mei Tai. Nėra lengvesnio būdo nešti vaiką kaip priglaustą prie krūtinės – tada svoris pasiskirsto visam kūnui, tarsi būtum pats staiga priaugęs papildomus 7 ar 9 kg. Petnešos minkštutės, tad nė trupučio neveržia. Vaiko svorį taip pat „nuima“ plati juosta ant juosmens. Tokia „kuprinė“ patiko net ir mūsų tėčiui.

Visgi šios nešioklės nepasilikome, nes jaučiau, kad nešiosiu dar ilgai, vyresnėlis irgi kartais reikšdavo pretenzijų į vietą arčiau mamos, tad norėjosi ko nors dar tvirtesnio.

Rinkausi tarp Ergo Baby, Manduca ir Patapum. Iš esmės, jei kalbam apie vyresnį nei 6 mėn. vaiką, šios nešioklės nelabai kuo skiriasi, tad ieškojau tiesiog geros kainos pasiūlymo. Kaip visada, supermama čia yra lobių lobis (labai bloga vieta ką nors parduoti, bet labai gera vieta ką nors pirkti 🙂 ), ir tuose skelbimuose susimedžiojau Patapum Todler, o netrukus dar pusvelčiui radau Manduca, tad paėmiau ir tą.

Iš konstrukcijos jos labai panašios, tačiau Manduca daug minkštesnė. Patapum juosmuo primena liemens įtvirtinimus po kokios traumos, o pati medžiaga – lyg džinsas. Tas tvirtumas bei geras Rimos patarimas ir lėmė tai, kad su berniukais ligi šiol džiaugiamės Patapum, o minkštąją Manducą padovanojau draugei, susilaukusiai mergytės. Dabar žiūriu, kad nuo pat pradžių tokios ir norėjau 🙂 Ir su ja mes atrodom maždaug taip:

Tik maniškio rankos visąlaik iškištos virš petnešų 🙂

Kas nors kartą žvilgtelėjo dabar prekyboje siūlomų nešioklių link, pritars, kad nuo pasirinkimo akys raibsta. Jau ir nešiojimo mokytojos nepajėgia apžvelgti visų modelių. Tačiau yra bendros geros nešioklės ir sveiko nešiojimo taisyklės, į kurias būtina atsižvelgti:

  1. Naujagimiui netinka nešioklė kieta nugarėle, nes natūralus kūdikio stuburo linkis yra apvalus, ir tik minkšta, apgaubianti medžiaga gali užtikrinti šią natūralią pozą.
  2. Labai svarbu, kad vaikas turėtų kuo kvėpuoti. Tą ypač svarbu užtikrinti naujagimiams ir mažiems kūdikiams, nes jie tokiose situacijose ne visada reiškia protestą. Kada gali būti sunku kvėpuoti? Kai vaiko veidą uždengia nešioklės medžiaga (net jei vienas permatomas sluoksnis); kai nosis įkniaubia į nešiotoją; kai kūdikio smakras atsiremia į jo krūtinę (susirietęs vaikas slinge). Taigi kūdikio veidukas turi būti atviras, o tarp smakro ir krūtinės tilpti bent vienas pirštas.
  3. Nešioklė turi prilaikyti naujagimio galvą.
  4. Kūdikis nešioklėje turėtų sėdėti išskėstomis kojomis, keliukai turėtų būti pakilę ties bambos linija. Tai atitinka natūralią kūdikio nešimo pozą rankose, užtikrina sveiką klubo sąnarių vystymąsi, žymiai mažiau (nei vaikui kabant ant klyniuko) vargina nešiotojo nugarą, patogu vaikui.
  5. Nešioklė turi laikyti vaiką tvirtai priglaustą prie nešiojančio asmens kūno. Taip vaikas bus ir jausis stabilesnis, „nesugrius“ nešioklėje, neiškris iš nešioklės, be to, juntamas vaiko svoris bus kur kas mažesnis.

Ir dar – ar žinojote, kad nemažai iš prekyboje esančių tinkamų nešioklių galite nemokamai išbandyti užsiregistravusios į Keliaujančio slingo seseriją? Veikia visoje Lietuvoje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *