Vaikas auga
Leave a comment

Keli klausimai apie žindymą

Vasaros pabaigoje gavau keletą mamoms rūpimų klausimų žindymo tema. Atsakymus žadėjo spausdinti žurnalas „Prie kavos“. Gaila, kad neparodė tekstų po redagavimo ir trumpinimo, tad žurnalo puslapiai čia – tik iliustracija, o tekstą įdedu tokį, koks buvo mano originaliai rašytas. Ir aš La Leche League žindymo vadovė, o ne visos organizacijos vadovė 🙂 Žinau, painu…

Prie_kavos-zindymo_problemos

Ką daryti, kai pieno atrodo per daug: vos mama pradeda maitinti, vaikutis nespėja ryti ir atsisako valgyti?

Būna atvejų, kad mamos pieno srovė kūdikiui yra per stipri. Tai ypač matyti žindymo pradžioje, kai pienas tik pasileidžia bėgti. Kūdikis muistosi, nenori paleisti krūties, bet ir atrodo nepatenkintas ją žįsdamas, nespėja ryti, pienelis teka pro burnytės kraštus. Jei vaikelis tuo momentu paleidžia krūtį, pienas švirkščia gausiais fontanais. Kad kūdikis nepatirtų šio diskomforto, pienui pradėjus tekėti mama gali atitraukti kūdikį nuo krūties ir gausiuosius fontanus sugerti į merliuką. Kai pienas nustos švirkštęs, vėl priglausti kūdikį. Kad vaikelis gaus mažiau pieno, jaudintis nereiktų, nes maitinimo pradžioje nubėga liesiausias pienas, o kūdikio augimui ir vystymuisi svarbiausias yra giliai krūtyje esantis riebusis pienas.

Ką daryti, kai krūtis per kieta? Kaip išvengti guzų, mastito?

Kietos krūtys pasidaro tuomet, kai pailgėja pertrauka tarp maitinimų – jos tiesiog persipildo. Tai dažnas atvejis ir pačiomis pirmosiomis dienomis, kai pienas mamai tik ima gamintis – gamta nešykšti ir verčiau duos daugiau nei mažiau. Kieta krūtis – diskomfortas mamai, o kūdikiui tokią krūtį sunkiau apžioti ir žįsti taisyklingai. Kad tokios situacijos išvengtų, mamai reiktų stengtis kūdikį maitinti dažniau ar taip dažnai, kai tik pradeda jausti pilnėjančias krūtis. Jei to padaryti neįmanoma, pvz., mama išėjusi su reikalais, o kūdikis – namie, pieną reiktų nusitraukti ar bent rankomis nuspausti tiek, kad nebesijaustų tempimo, veržimo. Grįžus tuoj pat pamaitinti kūdikį. Jei vaikeliui sunku apžioti kietą krūtį, taip pat tinka švelniai pamasažavus ir sužadinus pieno tekėjimą dalį pienelio nutraukti ir tik tada duoti kūdikiui.

Perpildytos krūtys – ne tik diskomfortas mamai ir vaikui, bet ir rizika susidaryti pieno sąstoviams – guzeliams ar net krūties uždegimui – mastitui. Šių bėdų išvengti geriausiai padeda dažnas žindymas, o jei jau taip atsitiko, reiktų kuo dažniau kūdikį glausti prie krūties „su bėda“, stengiantis, kad kūdikio smakrelis būtų guzelio pusėje. Kad guzas išsivaikščiotų lengviau, galima prieš maitinant krūtį pašildyti masažuojant, šilto vandens dušu ar kitomis priemonėmis, tarpuose tarp maitinimų uždėti šaltą ar sutraukiantį kompresą: varškės, kopūsto lapą, medžiaga aprišto ledo. Tai padeda išvengti uždegimo. Guzelis turėtų išsivaikščioti per kelias dienas. Dažnai tai įvyksta jau po pirmo maitinimo.

Mastito atveju būtina kreiptis į gydytoją, bet jokiu būdu nenutraukti žindymo. Mastitui kartojantis reiktų kruopščiai ieškoti to priežasčių.

Kaip sugrąžinti besibaigiantį pieną? Ar tai įmanoma?

Kartais mamos nerimauja, kad pirmomis dienomis buvusios pilnos krūtys, po savaitės atrodo minkštos ir glebios. Tai nereiškia, kad pienas baigėsi. Tai rodo, kad jo gamyba normalizavosi, t. y. gaminasi būtent tiek, kiek reikia kūdikiui.

Kartais būna, kad išgyvenant didelį stresą, pvz., netektį, didelius pokyčius, pvz., kraustymąsi, ar kurį laiką sunkiau padirbus, atrodo, kad pienas dingo. Jį galima atstatyti dažniau žindant arba kitaip stimuliuojant krūtį. Taip pat svarbu nepervargti (galbūt kai kuriuos darbus galite patikėti vyrui, mamai, draugei ar namų šeimininkei) ir nebūti įsitempusiai. Dauguma raminamųjų gali turėti neigiamą poveikį kūdikiui (atidžiai skaitykite informacinį lapelį ir būtinai pasitarkite su gydytoju), tačiau levandomis ar ramunėlėmis kimšta pagalvėlė, rami muzika ir valandžiukė ištiesus kojas tikrai ramina ir nekenkia niekam.

Ar pieno nutraukimas pientraukiu mažina laktaciją? Tarkime, vaikutis neima krūties, mama naudojasi pientraukiu, bet mato, kad pieno vis mažėja…

Pientraukis ir mažėjanti pieno gamyba tiesiogiai nesusiję, tačiau gali būti, kad išimtinai nusitraukinėdama pieną pientraukiu mama pastebės mažėjantį jo kiekį. Taip gali atsitikti, jei pientraukiu bus naudojamasi rečiau nei 8 kartus per parą, taip pat jei daromos pertraukos per visą naktį. Pieno gali mažėti ir dėl to, kad pientraukiu nepajėgiama ištraukti viso pieno. Specialistai teigia, jog geriausiai pieną iš krūties ištraukia kūdikis, šiek tiek prasčiau – rankos, o pientraukis lieka paskutinis. Pienas aktyviausiai gaminasi tuomet, kai krūtis yra tuščia. Jei joje nuolat vis lieka ir lieka pieno, jo automatiškai gaminasi vis mažiau. Tad jeigu kūdikis maitinamas tik nutrauktu pienu, o mama nėra gerai įvaldžiusi pieno traukimo rankomis technikos, verta investuoti į tikrai gerą elektrinį pientraukį ir nepamiršti nusitraukti reguliariai ir dažnai.

Kaip vaikutį sugrąžinti prie krūties, atnaujinti maitinimą krūtimi? Gal galite parašyti keletą praktiškų patarimų, tokį mini planiuką, ką būtų galima išbandyti…

Visų pirma reikia labai to norėti ir tikėti, jog tai įmanoma. Kadangi žindyti gali pradėti ir niekada negimdžiusi moteris įsivaikinusi kūdikį, tai gimdžiusi ir kažkurį laiką žindžiusi savo vaikelį mama tą tikrai gali. Jei yra noras ir tikėjimas, dar reikia daug kantrybės ir laiko. Konkretus relaktacijos planas priklauso nuo priežasties, kodėl vaikelis nežinda, tačiau paprastai viskas prasideda įvairiais apžaidimais pratinant kūdikį prie krūties, tada skatinama krūtį apžioti, mokomasi taisyklingai žįsti, ir kai kūdikis ima žįsti vis dažniau ir daugiau, pamažu mažinamas papildomo maisto (mišinuko ar nutraukto pieno) kiekis, kol galiausiai lieka vien maitinimas krūtimi.

Ar pieno turėjimas yra paveldimas dalykas? Jei moters mama sakosi visiškai neturėjusi pieno, nesisekė maitinti, ar taip bus ir jos dukrai?

Ne, konkrečios mamos gaminamo pieno kiekis nesusijęs nei su jos mama, nei su pussesere, nei su drauge, nebent visos jos turi tą pačią patologiją, trukdančią laktacijai ar ją stabdančią. Ne tik kad mamos yra skirtingos, bet dar ir tos pačios mamos kūdikiai, nėštumai, gimdymai skirtingi. Visa tai ir daugelis kitų aplinkybių turi įtakos žindymo sėkmei, todėl net jei mamai nesisekė maitinti pirmąjį vaikelį, su antruoju gali nekilti visiškai jokių bėdų. Nereiktų per anksti savęs nurašyti, visada verta pabandyti dar kartą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *