Būti tėvais
komentarai 5

Laiškas mamai, ketinančiai nujunkyti

Mindaugas-Rakstelis

Gyvenimas su kūdikiu nelengvas. Mažas vaikas reikalauja ištisinio dėmesio: aprengti, nurengti, valgydinti, migdyti, nešioti, prausti, žaidinti ir taip visą parą, rodos, net į tualetą nėra kada nubėgti. Iš ryto užsiplikai arbatos, vakare išgeri. Turbūt jaučiatės smarkiai besiaukojanti, atsisakanti savęs, absoliučiai neturinti laiko sau. Vyras jau turbūt šiaip taip išmoko užsegti sauskelnes, gal apsiima ir maudynėmis, bet vis tiek visą dieną esate tarsi įkalinta namuose. Vienkartinės sauskelnės ir drėgnos servetėlės lengvina išėjimą į pasaulį: nebūtinas tualetas su kriaukle, užtenka šiukšlių dėžės. Bet vis tiek sunku su kūdikiu – jis gi bet kurią akimirką gali užsinorėt valgyti ir su čiulptuku nebūtinai pavyks užkišti. Viešumoje atsisagstyti vieną seksualiausių kūno vietų atrodo kiek nepadoru ar drovu. Net jei ir žinote, kad iš tiesų greičiausiai niekas nepastebės, vos pagalvojus apie šį reikalą kūną turbūt jau varsto įsivaizduojami nemalonūs žvilgsniai.

Galbūt auginate įnoringą žmogų, kuris neramus prie krūties, tai valgo, tai nevalgo, rėkia nesuprasi ko, gydytoja vis padejuoja dėl mažo svorio… O ką darysi, kai nežinai, kiek ir kokio pavidalo iš tų krūtų išbėga? Gal per liesas, gal per mažai, gal iš viso ten nieko nėra arba būtent nuo to pučia pilvą ir vaikas toks neramus, visai nemiega. Vaikai – gyvenimo gėlės? Kurgi ne…

Laimei, išeitis yra. Visai lengva ir paprasta. Jūs apie ją girdėjote visur, kur tik yra mamų su mažais vaikais, turbūt ją minėjo ir gydytoja, o gal net primygtinai siūlė, ją matote kiekviename mamoms skirtame žurnale ir kiekvienoje parduotuvėje to pilnos didžiulės lentynos. Taip, kalbu apie mišinuką. Galėsite jo sugirdyti kavinėje ar per draugų vakarėlį (kur pagaliau išgersite 2, 3, 4 taures – ar kiek tik norisi), žinosite, kiek tiksliai vaikas suvalgė, galėsite jį palikti tėčiui, močiutei, auklei nors ir visai dienai ar net su nakvyne. Argi tai ne gyvenimas? Ir net negaila už tai sumokėti! Juk mainais gaunate ramybę ir laisvę. O ką prarandat?

Na, akivaizdžiausią jau paminėjau – pinigus. Taip, jų negaila už laisvę, tačiau ar ne geriau kokybiškesnis žaislas, geresnis drabužis, dviratukas, atostogos, vakarienė restorane ar grožio salonas? Dar galėtumėte pasitaupyti būreliams, geram darželiui ar dar tolimesnei ateičiai. Žinoma, taip toli dar nepagalvojote, jei neturite draugių su didesniais vaikais. O ar pagalvojote, kad be pieno mišinio dar reiks pirkti buteliukus ir žindukus kiekvienam amžiaus tarpsniui, keisti susidėvėjusius? Tada turbūt užsinorėsite sterilizavimo sistemos, nes virinti pasirodys laiko gaišimas ar per daug vargo. Laiko ir vargo dar pridės štai kas: eiti į parduotuvę naujos mišinio dėžutės (o jos kartais baigiasi visai netikėtai), virti vandenį mišiniui (ir naktį), po maitinimo visas buteliuko dalis kruopščiai išplauti ir pan. Jei keliausite į užsienį, nepažįstamoje vietovėje ieškosite prekybos centro ar vešitės papildomą bagažo kilogramą? Kur viešbutyje sterilizuosite buteliukus?

Mišinys atrodo labai paprasta, tačiau naujų rūpesčių netrūksta ir kasdienėje buityje: ar mano vaikui tiks šis mišinukas, o gal geriau anas? Ar imti čia, ar paieškoti mamų forumuose, nes bus šiek tiek pigiau, tik reiks nuvažiuoti pasiimti iš kito miesto galo? Naktį nenorėsite keltis, tad pasigaminsite mišinį iš vakaro, kad vaikui prabudus užtektų įkišti buteliuką į burną. Tada grauš sąžinė, ar tas mišinėlis vis dar tinkamas vartoti, nes nuo pagaminimo iki valgymo praėjo gerokai daugiau laiko, nei rekomenduojama ant pakuotės, be to, svarstysite, kad jis visiškai atšalęs – ar vaikas jį išvis ims? Šios mintys – iš mano maitinimo mišiniu patirties.

Dalykas, apie kurį, lažinuosi, visai nepagalvojote, ypač jei kūdikiui vos keli mėnesiai ar savaitės – jo dantys. Pirmiausia susidursite su tuo, kad mišinukas prieš miegą ar nakties metu gadins vaiko dantis savo dideliu cukraus kiekiu ir klampumu – pasiliks aplink dantis ir juos grauš. Motinos pienas atvirkščiai – stiprina emalį, yra labai vandeningas ir srūva tiesiai į gerklę, ne į burną, todėl dantų taip negadina. Žinoma, kelios skylutės – nieko tokio, turime apsčiai odontologų poliklinikose ir privačiuose kabinetuose. Bet su žindymu susijęs dar vienas dalykas, apie kurį turbūt išvis niekad negirdėjote – jūsų vaiko sąkandis. Kūdikio kaukolė yra ganėtinai paslanki. Tą pastebėsite, jei visąlaik mažylį guldysite į tą pačią padėtį – galva toje vietoje suplokštės. Panašiai yra su žandikauliu. Žindant jis dirba plačiai ir intensyviai ir taip susiformuoja taisyklingas dantų lankas. Valgant iš buteliuko nereikia taip plačiai išsižioti ir taip intensyviai minkyti žinduko, dirba praktiškai tik burna ir dantų lankas siaurėja. Bet nieko, ortodontų Lietuvoje taip pat netrūksta, tik dėl įdomumo pasiskambinkite paklausti, kokios eilės ir kiek kainuoja plokštelė arba kabės, kiek laiko juos paprastai reikia nešioti. Dar pasakysiu, kad tai gana skausminga, sukelia šveplavimą, tampa sudėtinga valgyti ir gerai išsivalyti dantis, bendraamžiai mėgsta iš to pasišaipyti. Šitą irgi pasakoju iš savo patirties.

Įgyjate ir daugiau sveikatos rizikų sau ir vaikui. Medikai dažnai primena pasitikrinti, bet turbūt nieks niekada jums nesakė, kad kuo ilgiau jūsų krūtys gamins pieną, tuo mažesnė tikimybė susirgti krūties vėžiu. Žinoma, galite teigti, kad jums šiaip ar taip tas niekada nenutiks, nes visos nelaimės būna tik kažkokiems kitiems žmonėms.

Nusprendusi nebežindyti, dar savaitę ar dvi turėsite pieną nusitraukti, kad neskaudėtų krūtų, neatsirastų pieno sąstovių, neišsivystytų mastitas.

Kai peršalsite, nebeturėsite nemokamos priemonės išgelbėti savo vaiką ar sušvelninti, sutrumpinti jo ligą. Tam preparatų ieškosite vaistinėje. Kai vaikas pasigaus roto ar noro virusą, taip pat išgelbės vaistinė ar ligoninės lašelinė. Motinos pienui neišleistumėte pinigų, nereiktų niekur važiuoti, tverti nemalonių procedūrų. Jis atstato netektus skysčius, ramina ir gydo žarnyną, kovoja prieš virusą ir visai tai vaikui esant mamos glėbyje, kur saugu, miela ir daug meilės. Taip pat yra, kai vaikas karščiuoja. Dažniausiai nieko nenorės imti į burną, bet krūtį visada paimtų. Net jeigu suvalgytą mamos pieną tuoj pat išvemtų ar išviduriuotų, jis taip lengvai pasisavinamas, kad ir per trumpą laiką dalis jau absorbuojasi, taigi maitina ir gydo, net jei pilvuke neužsilaiko. Kad žindomas kūdikis turi mažesnę riziką alergijoms vystytis turbūt jau girdėjote. Taigi dažnu atveju: ar tai būtų virusas, ar naujagimių gelta, ar refliuksas, mamos pienas lengvina būklę ir padeda greičiau iš jos išeiti, tuo tarpu mišinys nieko neduoda arba tik gilina problemą.

Miego bėdų mišinukas irgi nesprendžia. Kūdikiai natūraliai dažnai prabunda ir užmigimui jiems reikia suaugusiųjų buvimo šalia. Gali būti, kad po mišinuko vaikas miegos ilgiau. Bet ne dėl to, kad mišinukas sotesnis, o dėl to, kad jis sunkiai virškinamas. Įsivaizduokite, kaip jūs jaučiatės gerai privalgiusi per giminės balių…

Pridursiu, kad žindymo metu mamos organizmas išskiria oksitociną – laimės ir meilės hormoną. Mama dėl jo atsipalaiduoja, kyla jos nuotaika. Tuo tarpu maitinimas iš buteliuko – tik mechaninis veiksmas, kuris gali irgi sukelti panašius jausmus, nes mama jaučiasi atliekanti savo pareigą, teikianti vaikui tai, kas jam būtina – maistą. Taigi, žinoma, nereikia sakyti, kad be krūties neužmegsite gražių santykių su vaiku ar jo nemylėsite. Įsimylime juos dėl tų pirmųjų bedančių šypsenų ir niekas to nepakeis. Tačiau žindymas dažnai mamai yra laikas sau. Netikite? Tuo metu ji perskaito knygų, kurioms vis neprisiruošia (nuo pilkų atspalvių iki vaikų auklėjimo), peržiūri mėgstamus serialus ir laidas, naršo internete, darosi pedikiūrą, plepa su draugėmis ar tiesiog miega.

O ką dėl mišinuko išlošite? Medicininiu požiūriu laimėsite tai, kad augimo procentilės, hemoglobino kraujyje kiekiai, primaitinimo kalendoriai ir panašios normos yra sukurtos atsižvelgiant daugiausia į mišiniu maitinamus kūdikius, nes jos buvo kuriamos tada, kai mišiniai buvo labiausiai ant bangos ir imti laikyti norma.

Dabar jūs jau žinote visus svarbiausius dalykus apie žindymą ir mišinukus ir galite protingai nuspręsti. Nepamirškite, kad be šių dviejų kraštutinių kelių dar galite rinktis mišrų maitinimą derinant žindymą su mišinuku arba maitinimą motinos pienu ne iš krūties. Sunku apsispręsti vienai, paskambinkite draugei, duokite paskaityti šį laišką vyrui, kaimynei, anytai.

Puiku, jei žindote savo kūdikį savaitę, dvi, mėnesį ar kelis. Davėte jam puikią pradžią ir šiek tiek privalumų sau. Puiku, jei susidūrusi su sunkumais, turėdama klausimų ar ieškodama palaikymo, kurio nesuteikia aplinka, kreipetės į žindymo specialistus: IBCLC konsultantes, La Leche lygą, Pradžių pradžią. Nebijokite šių moterų. Jos nebruks žindymo, bet suteiks visą naujausią, tyrimais paremtą informaciją, taip padėdamos jums priimti geriausią sprendimą ir palaikys jus tame kelyje. Jų tokia misija (bent jau La Leche lygos).

Mūsų gyvenimai skirtingi, todėl nebijokite daryti ne taip, „kaip visos“. Elkitės taip, kaip labiausiai tinka jums ir jūsų kūdikiui. Tačiau lai sprendimą lemia protas, ne emocijos. Laimingos motinystės!

Nuotrauka Mindaugo Rakštelio

5 Comments

  1. Simona says

    Ir vis dėl to man čia per daug liaupsinamas žindymas ir per daug neigimo požiūrio į mamas, kurios maitina mišinuku. Pati maitinau sūnų iki 6 mėn, dukrą gaila, bet tik iki 2 mėn. Kokia priežastis? Esu viena iš tų labai nedaugelio motinų, kurių pienas pats iš saves alergizuoja vaikus. Ir neužtenka net to, kad pusę metų valgai tik ryžius virtus, o vietoj arbatos geri šiltą vandenį, kad tik pašalintum iš maisto alergenus visus. Sunku patikėti? O taip. Man ir buvo sunku. Net ir šeimos gydytojai sunku buvo. Bet atlikti tyrimai tai patvirtino. Ir ką daryti tokioms mamoms kaip aš, kurios NEGALI maitinti, paskaičius va tokį straipnį? Pasakysiu atvirai: dabar aš galiu pasižiūrėti į viską kritiškai ir pasakyti, kad kiekvienam savo, bet tuo metu, kada maitinau tiek pirmą vaiką, tiek antrą, o jie abu nepaisant maisto apribojimų, visiško bado ir pan vis tiek nuo bėrimų buvo atvirom žaizdom, po tokio laiško perksitymo užkluptų dar didesnė neviltis negu buvo iki tol. Kodėl? Nes aš norėjau maitinti. Nes maitinti yra gerai. Nes maitinant stiprėja mamos ir vaiko ryšys. Nes maitinami vaikai rečiau serga. Nes kaip ir straipsnio autorė teigia, net karčiuodami jie krūtį ims, o buteliuko dažnu atveju atsisakys. Viena žinau: maitindama nei knygas skaičiau, nei serialus žiūrėjau. Tiesiog mėgavausi artumu, vaikų šiluma. Ir žinot ką? Net ir maitindama mišiniu dariau tą patį! Mėgavausi tuo, kad šalia savęs laikau priglaudusi savo gyvenimo stebuklą. Ir nei vieno savo vaiko nesu palikusi nei per naktį, nei dieną kažkam padaboti, tam, kad galėčiau išeiti pas draugus ar pan. Kad ir kur eičiau, kad ir ką daryčiau man vaikai netrukdo. Jie gali būti su manimi. Ir naktim keliuosi po n+k kartų tam, kad padaryti mišinuką ar tiesiog prisiglausti, pačiučiuoti. Ir man tai nesunku. Nes tai mano vaikai. Ir beje, kodėl maitinant krūtimi kažkur išėjus reikia galvoti apie kreivus kitų žvilgsnius ar kompleksuoti dėl ištrauktos krūties savo kūdikiui? Esu maitinusi net futbolo stadione žiūrėdama varžybas, kuriose žaidė vyras. Jei jau žindymas taip gerai (dėl to nei kiek nesiginčiju), tai mielos mamos, baikit kompleksuoti dėl tk, kas yra natūralu.

  2. To: Simonai says

    To Simonai.

    Labai idomu kokie tyrimai buvo atlikti? Kas patvirtino kad alergizuoja mamos pienas?

    • Aušra says

      Kaip suprantu, būna tokių vaikų, kurie alergiški žmogaus pieno laktozei. Tyrimai ko gera buvo atlikti tokie kokie reikia ir viskas. O mišinys ką negero daro – tai KAINUOJA ir tiek. Visa kita – tuščiažodžiavimas.

  3. Ieva says

    Miela Simona, laišką rašiau ne aš, tačiau galėčiau lažintis, kad jis skirtas ne tokioms mamoms kaip Jūs. Niekada niekas neturėtų nieko sakyti mamai, kuri fiziškai negali maitinti savo vaiko (kaip yra Jūsų atveju), o jei išdrįstų, turėtumėt pilną teisę skelti riebų antausį. Šis ir panašūs laiškai skiriami žmonėms, kurie savanoriškai atsisako žindymo dėl savo asmeninio patogumo. O tai du skirtingi dalykai. Jų ne tik kad nereikia, bet net ir negalima sulyginti. Kad ir kaip būtų gaila Jūsų, jog tokio pobūdžio laiškas Jus skaudina dėl to, kad neturėjote galimybės pasirinkti ir duoti savo vaikui taip liaupsinamus dalykus, bet tokie laiškai yra būtini. Nes turime dar labai daug neišprususios visuomenės, kuriai reikia kartoti ir kartoti apie žindymo naudą, apie privalumus prieš maitinimą mišiniu ir pan. Tad nepriimkit asmeniškai ir leiskit ne tokioms sąmoningoms kaip Jūs mamoms priminti svarbiausius dalykus.

Komentuoti: Aušra Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *