Būti tėvais
Leave a comment

Didelės šeimos – nemadingos

Mūsų šeimą supa daug gausių šeimų. Jeigu man augant pažinojau vieną šeimą su trim vaikais ir ji atrodė laaaabai gausi, nes visos kitos turėjo po 2 vaikus, tai dabar 2 atrodo mažokai, o trys – norma. Keista, bet pastebiu, kad kaip mašinos, namo ar pinigų, norisi turėti taip, kaip kiti, arba daugiau, vaikų skaičiumi kartais irgi lenktyniaujama. Draugiškai patariu, nepasiduokit gaujos instinktui. Labiausiai atsižvelkit į savo emocinius ir fizinius pajėgumus. Galbūt 2 jau yra jūsų riba ir didžiausia laimė.

Artimiausiame mūsų rate daug kas turi tris, o kai kas ir keturis ar penkis vaikus. O jei dar pridėtume gausias žinomas šeimas, atrodo, kad tokių šeimų baisiai daug. Visai kitoks paveikslas, kai didelė šeima veikia kasdienybėje.

Automobilis, bet ne autobusas

Volkswagen Sharan vizualizacija iš viršaus, gamintojo pav.

Mums reikėjo įsigyti erdvesnę mašiną, kad 4 vaikai tilptų su kėdutėmis. Gatvėse važiuoja daug Chrysler Town & Country, Toyota Sienna, bet variantas „nusiperku turguj nebrangiai, bet nežinia kada suges“ mūsų neviliojo. Kreipiausi į auto salonus – parašiau užklausą el. paštu.

Google sako, kad beveik visi automobilių gamintojai turi 7-viečių lengvųjų, tik pasirodo, kad ne visi modeliai atkeliauja į mūsų rinką. Kitą dieną po el. laiško paskambino Toyota ir atvirai pasakė, kad tokių didelių, bet ne autobusiukų, modelių neturi, geriau kreiptis į Volkswagen ar Ford. Citroen ir Renault taip niekada ir neatsiliepė, net po pakartotinių kreipimųsi ne bendru el. paštu, o į konkrečius vadybininkus. Po kurio laiko atsišaukė Ford. Dar prieš tai – Volkswagen. Patiko pastarojo vadybininko šiltas laiškas.

Kadangi buvau parašiusi apie savo šeiminę padėtį ir laišką siunčiau iš „Dirbu Mama“ el. pašto, jis taip pat papasakojo apie savo šeimą ir pasirašė „dirbu tėčiu“. Sutarėm bandomąjį važiavimą.

Jis davė važiuoti su savo asmenine mašina, Touran. Viską aprodė, papasakojo funkcijas, kurios jį labiausiai džiugina, palygino su kitais modeliais ir įranga. Važiavau su kūdikiu, kuris be paliovos rėkė. Nė menkiausio purkštelėjimo nebuvo, kad kelis kartus stojom jį žindyti.

Po kurio laiko važiavau su Ford vadybininku. Jis apie panelės mygtukus galėjo papasakoti panašiai tą patį, ką ir aš pati – spaudi ir žiūri, kas vyksta. Pati mašina, C Max, irgi patiko daug mažiau nei Volkswagen. Iš pažiūros pigesnės medžiagos viduje, gale stogas susiaurėja ir lieka mažiau erdvės aukštai galvai, dar kitos smulkmės.

Ką sužinojom žvalgydamiesi salonuose? Iš esmės – arba 4/5-vietė, arba autobusiukas. Tarpinių variantų nelabai yra. Gana daug modelių, kurie skelbiasi esą 7-viečiai, yra visiški apsišaukėliai. Paskutiniosios dvi sėdynės savo patogumu būna panašesnės į taburetes ir jeigu jas išskleidi, visiškai netenki bagažinės. Nors galbūt tai nėra problema, jeigu atostogoms išsinuomotum bagažinę, keliamą ant stogo. Šitą įžvalgą, beje, pamėtėjo VW atstovas.

Tiesa, buvom pripratę prie mažytės mašinytės. Keturiese su visa atostogų manta tilpdavom į Mitsubishi Colt, tad dabar rinkomės, ar kompaktišką Volkswagen Touran, ar šiek tiek ilgesnį Sharan. Galiausiai laimėjo Sharan. Jei tokį rinksitės, rekomenduoju elektra varomas vidurines duris (nes su užtraukiamomis iš jėgos vaikai jau būtų 100kart nusitrenkę pirštus), ir automatiškai užsidarantį bagažinės dangtį, nes jis, bjaurybė, sunkus ranka užverti.

Didelis būstas, bet ne užmiestyje

Manveen Kaur piešinys

Dar rinkomės erdvesnį būstą. Didelio buto ar namo nuomos kainos jau nenormaliai didelės, pirkome.

4-5 kambarių butų pasirinkimas baisiai mažas. Ribojo tai, kad jokiu būdu nenorėjom kasdien važinėti iš užmiesčio ar tolimų miegamųjų rajonų. Keletą didelių senos statybos butų per fuksą gali pamatyt skelbimuose. Bet išplanavimai dažnai gana keisti, o pats butas gerokai nudremžtas (dar turint omeny, kad ir santechnikos, ir elektros išvedžiojimus reiktų tikriausiai atnaujinti, laiptinė bus prišnerkšta ir liftas prieštvaninis…) arba savininkas įsivaizduoja, kad turi aukso grynuolį ir tikisi parduot greitai ir brangiai.

Dažnas naujos statybos namas išvis neturi didesnio nei 3 kambarių buto. Didesnį plotą gali išlošt apjungdamas du butus, bet kaina išeina nelabai adekvati. Vis tik pasitaiko, kad statytojas suformuoja 4 kambarius, tik juos sukiša į tą patį 3 kambarių plotą ir išeina mini svetainė su miniatiūriniais 8-9 m2 kambariukais. Tad tai vėlgi yra ne gausios šeimos būstas, bet prabangesnis, komfortiškesnis šeimai, auginančiai vieną vaiką: vienas mini kambariukas – miegamasis, kitas – vaiko kambarys, o trečias – drabužinė.

Po didelių paieškų išsirinkom 4 kambarius, kur svetainė/virtuvė nelabai didelė, bet pakankama ir žaisti, ir Kalėdų eglutę pastatyti, o miegamieji – po 10-12 m2: telpa ir spinta, ir dvi lovos, ir rašomasis stalas.

Dar daug kam atrodo, kad gausios šeimos turėtų gauti kokių nors lengvatų būsto įsigijimui. Visai ne. Egzistuoja tam tikros programos, bet jos turi labai daug apribojimų: būstą reikia pirkti mažiau gyvenamose teritorijose, gauti pernelyg mažai pajamų, turėti daug vaikų, bet nebūti senesnis nei 35-36 metų. Sąmoningai gausios šeimos vargu ar gali atitikti tokius kriterijus.

Valgyti, bet ne namie

restoranas dia 1

nuotrauka iš visit.kaunas.lt

Ir dar – kavinės. Užeini kur nors su visa šeima, o staliukai – keturiems, keturiems, dviem. Jei tai ne koks cepelinų restoranas, retai kur patogiai susėsi šešiese. O jei būtume su draugais? Turbūt reiktų specialiai užsakinėti vietas, kad stalai jau būtų sustumdyti į krūvą. Kai kuriuose restoranuose, manau, tai visai neįmanoma.

Dar nebandėm užsisakyti viešbučio, bet keliose mūsų pamėgtose įstaigose ir keturiese jau būdavo problema, tai šešiese turbūt teks ieškoti naujų vietų…

Štai tau ir daug gausių šeimų. Tikriausiai tik mūsų rate, nes išėjus už jo ribų atsiveria tik mažytės durys „standartinei“ šeimai. Didelė šeima visai nemadinga.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.