Author: DirbuMama

Vasario 16 – diena, kai visi myli Lietuvą

Kaip aš džiaugiuosi Vasario 16-ąja! Atrodo, kad pagaliau išmoksim švęsti valstybines šventes. Dar taip neseniai buvo laikai, kai gavęs laisvadienį valstybinės šventės proga nesumodavai, ką nuveikti, ir nepatogiai pratupėdavai namie, nes kokie nors paminėjimai buvo tik „bobučių reikalai“ ir išvis lyg gėda kažką daryti su trispalve ir Lietuvos žodžiu. Kai atsirado vaikai, pradėjau mintyti kurti knygą apie tai, kaip švęsti Lietuvą. Bet… Pamažu, pamažu išjudėjom. Jei maniškiai prieš kelerius metus su trispalvėm kepurėm ir šalikais dar buvo stebinantis dalykas, tai šiandien tokių ir vaikų, ir suaugusiųjų apstu! Juokinga, kad prekybininkai manė, jog šimtmetis bus mažiau populiarus už krepšinio varžybas. Bet tik tautinės atributikos prekybininkai. Daugelis kitų net sugalvojo specialius produktus su trispalve ar kitais šimtmečio ženklais! Kiti paskelbė proginius išpardavimus. Kai kas burba, kad renginių nėra, tokie patys kaip kasmet. Galbūt pavadinimai tokie patys, tačiau kokybė, man regis, kita. Kelerius metus gausią programą pasiūlo Geltona Žalia Raudona. Ir muziejai pagaliau ima suprasti, kad per valstybines šventes kaip tik privalo dirbti! Ir netgi šimtąkart intensyviau. O kiek šįmet atskirų iniciatyvų! Tai ir rodo, kad žmonėms rūpi …

Knygų minutės

Atsimenat filmą apie Lesę? Tada visi vaikai norėjo tokio škotų aviganio. Ir aš specialiai neieškau šio filmo rodyti savo vaikams 🙂 Bet skaitėm knygą apie asiliuką. Daug asiliukų. Kūčių vakarui kaip tik išpuolė istorija apie asiliuką, nešusį nėščią Mariją. Dar čia yra ryškių vaizdų apie karą, bet vaikų jie neišgąsdino. O aš… …užsimaniau asiliuko…….   *** Vienas iš džiaugsmų turėti vaikų – kad gali „legialiai“ skaityti vaikų literatūrą. Kai išėjo Haris Poteris, save laikiau jau smarkiai suaugusia ir kantriai laukiau, kol Poterį skaitys mano vaikai. Ta diena išaušo – pasiėmėm pirmąją dalį iš bibliotekos. Neįsivaizduoju, kaip leidyklos iš pradžių galėjo atsakyti J. K. Rowling. Ne tik nuotykiai įtraukia, regi tarsi filmą, bet ir parašyta vaizdinga kalba. Tikras skaitymo malonumas! Skaitant prieš miegą vis gaila, kad baigėsi skyrius ir norisi dar. Buvo tik laiko klausimas, kada vyresnėlis nusičiups ir pabaigs skaityti vienas. Taip, mums dar liko apie trečdalis knygos, o dičkis jau spirga papasakoti, kaip viskas baigėsi 🙂   *** Pasakoti apie perskaitytas knygas vyresnėliui pastaruoju metu maga ne tik mums. Labai gerai veikia knygų pristatymai …

Drabužiai: kaip jų sumažinti, kad būtų daugiau

Priebėgom skaitau šią knygą: Paskaitau kiek ir specialiai pasidedu. Kad liktų galvoj ta perskaityta mintis. Gromuliuoju gromuliuoju ją, kol įsisąmoninu. Pirmas dalykas, ką man pasakė Marie Kondo, Tvarkos išlaikyti negalintys žmonės gali būti išskiriami tik į tris tipus: negalintys nieko išmesti, negalintys padėti daikto, iš kur paėmė, ir mišrus tipas. Aš esu tas „mišrus tipas“, t. y. 90% populiacijos, kurie ir negali išmesti, ir negali padėti į vietą. Vis tik labiausiai „apsišiukšlinu“ nepadėdama į vietą: šituos skalbinius tuoj išrūšiuosiu (krest ant sofos), šituos popierius tuoj peržiūrėsiu (klest ant stalo), šitą knygą tuoj padėsiu (papt ant kito stalo) ir t. t. Tad kovoju su savim, kad nebūtų tokių „tuoj“ – jei jau nutvėriau, tai reikia užbaigt darbą iki galo. Ir tas ne tik tvarkai padeda, bet ir laiko sutaupo! Tą įsisąmoninau ir dabar jau skaitau apie drabužius. Drabužių ir apskritai nieko, išskyrus vaikiškas knygas, pirkt nemėgstu. Mama kažkodėl iš manęs juokiasi, bet aš tikrai turiu mažai drabužių. Kabinamų drabužių spintą su vyru dalinamės per pusę. Dabar dar kone trečdalį ten dar užima vaikų kostiuminės kelnės ir …

Playdate – susitikimas žaisti

Sausio 21 d. – Tarptautinė susitikimų žaisti diena. Tinklaraštininkė Ilona Viluma, GIGIbloks įkūrėja, paskatino tokią švęsti. Ši diena jai atrodo aktuali, nes vaikai dabar smarkiai prilipę prie ekranų ir juos reiktų paskatinti laisvai žaisti. Laisvai žaisti – tai imtis veiklos be taisyklių, nurodymų, o tiesiog čiupti pirmus pasitaikiusius žaislus, geriausia net ne žaislus, o taip kokius daiktus, ir laisvai kurti siužetą. Vaikai geriausia tai daro gamtoje, kai netyčia rastas pagalys tampa ir lazda, ir šautuvu, ir meškere, ir stiebu vėliavai, ir dar balažin kuo. Atsimenu, kaip vaikystėj iš kaštonų kevalų kurdavom kambarius su baldais ir apgyvendindavom juose kaštonų šeimas. O kiek užsiėmimo kokioj apleistoj palėpėj, rūsy ar garaže, kur kiekvienas neaiškus daiktelis gali tapti praktiškai bet kuo! Šiuolaikinių vaikų užimtumas dabar dažniausiai smarkiai organizuotas, kad tik visur būtų kuo daugiau lavinimo: darželio laikas užpildytas prasmingomis veiklomis, paskui būreliai ir t. t. Todėl yra dar svarbiau užtikrinti laiko laisvam žaidimui. Tiesą sakant, jis geriausiai ir lavina – plačiausiai išlaisvina vaizduotę. Daugiau apie tai pasakoja Renata Lazdin. Susitikimas žaisti turi dar vieną aktualų aspektą: daug šeimų gyvena …

Ar šeriate žiemą antis?

Vilnius pilnas ančių ir jas šerti – vienas iš smagesnių užsiėmimų žiemą. Britai pasidomėjo, kuo žmonės paprastai šeria laukines antis ir ką antys iš tiesų mėgsta. Ir jie suprato, kad tai, kuo šeria dauguma žmonių, yra visiškas blogis. Balta duona – tai junk food antims, kitaip sakant, ne maistas, o šlamštas. Be to, kad antims mitybiškai netinka, tai dar užteršia vandenį, jei nesuvalgoma iš karto. Tai, kuo iš tiesų būtų verta antis pašerti, yra produktai, artimi natūraliai ančių mitybai: įvairūs vabzdžiai, daržovės, vaisiai, grūdai. Tad kitąsyk susiruošę į Sereikiškes, prie Neries, į Kairėnus ar ant Žvėryno tvenkinių, neškitės ne batoną, o kopūstą, šaldytų žirnelių, penkių grūdų košės mišinį, patartų mums britai. Interviu, skelbtas BBC: O čia apie gamtosauginę kampaniją Anglijos ir Velso kanaluose: