All posts filed under: Vaikas auga

Vaikui septyneri. Koks jis?

Published by DirbuMama

Kai kurios kultūros, kurių mokymas plačiai paplitęs pasaulyje, žmogaus gyvenimą skirsto septynmečiais. Bene geriausiai Vakaruose juos yra išanalizavęs Valdorfo pedagogikos pradininkas, antroposofas Rudolfas Štaineris (1861-1925). Anot jo, pirmasis septynmetis yra skirtas fiziologiniam kūnui užauginti, todėl vaikui būtina aktyvi veikla, daug žaidimų ir negalima apkrauti jo ankstyvais mokslais, kad neatimtume energijos, reikalingos vidaus organams augti sveikiems. Jam taip pat būtinas glaudus ryšys su mama, kad vaikas jaustųsi pasaulyje saugus, neatsirastų įvairių nepagrįstų baimių. Kai vaikui iškrenta viršutiniai pieniniai dantys ir jis ranka apglėbdamas galvą geba pasiekti priešingos pusės ausį, jis jau pakankamai subrendęs mokytis. Čia prasideda pirmasis lūžis. Vaikui parūpsta estetinis grožis, jam taip pat smalsu įvairūs dėsniai, taisyklės, artimą ryšį perima tėtis. Astrologai teigia, kad šiuo periodu žmogų valdo Merkurijus, kuris atsakingas už bendravimą, tačiau bendravimas apima ir kai kurias ydas – melavimą, išsisukinėjimą, vogimą. Dar šiuo etapu labai svarbūs vaiko jausmai – jeigu jis bus nuolat tramdomas, baudžiamas, auklėjamas autoritariškai, gali sugadinti šiame septynmetyje besivystančias kraujotakos ir kvėpavimo sistemas ir vidutiniame amžiuje patirti insultą, astmą ir pan. Keičiantis septynmečiams žmogus tarsi gimsta iš naujo, …

Pele pele, imk dantuką, duok man tikrą pinigiuką

Published by DirbuMama

Vyresnėlis su dideliu rimtumu veide: „Papasakosiu tau liūdną istoriją. Žiūrėk, aš šiandien mokykloj išsiroviau dantuką (rodo skylę burnoj). Tai gerai, bet paskui pasielgiau neatsakingai – aš jį pamečiau. Aš įsidėjau tą dantuką į kišenę. Viskas buvo gerai, bet man jis baisiai rūpėjo, tai aš jį išsėmiau pažaisti, paskui vėl įsidėjau. Paskui buvo anglų, aš vėl jį išsiėmiau, įsidėjau, išsiėmiau, na, žinau… Ir galiausiai palikau toj klasėj ant stalo… Ir nebeturiu to dantuko. Ką pelytei po pagalve pakišti? Man labai liūdna, kad taip neatsakingai pasielgiau.“ Kai vaikai sugulė, tėtis papasakojo, kad vaikas savo problemą išsprendė – po pagalve pakišo laišką pelytei… Bus į prisiminimų dėžutę.

Velykinis kiaušinis iš siūlo

Published by DirbuMama

Kol dar neprasidėjo didysis kiaušinių dažymo šeštadienis, žaidžiam su kitokiais kiaušiniais. Mintį nusižiūrėjau seniai, bet dabar suniežtėjo rankos išbandyti. Reikės: Baliono. Gali būti mini, gali būti iki norimo dydžio išpūstas įprasto dydžio balionas. Siūlo. Rekomenduojama šiek tiek storesnis nei siuvimo, minkštas, tinka siuvinėjimo. Mes vis dėlto naudojom siuvimo. Lipnios masės. Daugelyje instrukcijų randu masę iš vandens ir krakmolo ir/arba miltų, bet gali būti ir praskiesti PVA klijai. Mes naudojom krakmolo masę. Eiga: 1. Išpučiam norimo dydžio balioną, užrišam. Geriausia su juo pačiu arba siūlo galiukus nukirpti visai visai trumpai. 2. Balioną apvyniojam siūlu, kad išeitų ažūrinis raštas. 3.Užbaigtą darbelį pavilgome lipnioje masėje. 4. Džioviname (apie parą). 5. Kai gerai išdžiūsta, balioną susprogdiname. 6. Pro plyšelius atsargiai ištraukiame baliono likučius ir puošiame stalą, Velykų medį ar veriame girliandą. Mes darėme vieną žingsnį kitaip, nei pasakojama visose instrukcijose: visur nurodoma pamirkyti siūlą lipnioje masėje, tik paskui vynioti. Mes apvyniojom, tada merkėm. Tiesiog bijojau, kad užmerktas siūlas susisuks mazgais ir nieko doro neišeis. Kai padarėm savo būdu, matau skirtumą: instrukcijų atveju matomas gražus ryškus siūlas, mūsų atveju užsipildė …

Apie kūdikių žindymą viešumoje

Published by DirbuMama

Siūlo maitinti tualetuose Žindymas viešumoje – vis dar įžiebiantis lietuvių diskusijas klausimas. Vis dėlto net ir didžiausiems konservatoriams tenka pripažinti, kad šeimų gyvenimas gerokai pakitęs, vaiko gimimas neatima šanso išeiti į miestą, kavines, parodas, filmus ir koncertus. „Turime pasidarę žindymui palankių vietų žemėlapį, viena tobuliausių vietų, kai esame centre, Gedimino prospekte, kol kas yra Seimas. Ten užrakinta, bet apsaugininkas duoda raktą ir įleidžia. Kitose visuomeninėse patalpose tokių vietų trūksta, mamos renkasi kavines, ieško žindyti draugiškos vietos ženkliuko ant durų, kad galėtų pamaitinti kūdikį nesulaukdamos smerkiamų žvilgsnių, komentarų iš padavėjų ir lankytojų“, – savo ir kitų kūdikius turinčių mamų patirtimi pasidalijo Ieva Dapšauskė, Prieraišiosios tėvystės centro direktorė. Žindymo kambarys Seime prieš kelerius metus atsirado šio centro ir parlamentarės Astos Baukutės iniciatyva. Maitinanti moteris palankiai įvertino aplinkos ministro šių metų sausį pasirašytą Statybos techninio reglamento priedą, kuriame nurodoma, kad viešojo naudojimo pastatuose būtina įrengti patalpas kūdikiams žindyti ir pervystyti. Tokios patalpos turės atsirasti projektuojamuose, statomuose, rekonstruojamuose, kapitališkai remontuojamuose visuomeninės paskirties pastatuose: dideliuose prekybos pastatuose, dideliuose kino teatruose, kultūros namuose, teatruose, aukštosiose ar profesinės paskirties mokyklose, miesto teritorijose …