All posts tagged: emocinis intelektas

Kaip kalbėti apie jausmus? Knygelių serija „Kai jaučiuosi…”

Jau kokius pusę metų knygų prekybos vietose galite rasti seriją knygelių apie jausmus: „Kai jaučiuosi piktas„, „Kai jaučiuosi geras„, „Kai jaučiuosi laimingas„, „Kai jaučiu pavydą„. Ar vartėte? Gal ir nepastebėjote, nes jos smulkutės. Tačiau labai mielos ir prasmingos. Kodėl su vaikais svarbu kalbėti apie jausmus? Tai ugdo jų empatiją ir emocinį intelektą: vaikas gali įvardinti savo jausmus ir nesidrovėti malonius išreikšti smagiai, o nemalonius – taip, kad niekam nepridarytų žalos; vaikas gali atpažinti kito jausmus ir reaguoti atitinkamai, nesielgti taip, kad sukeltų kitam skausmą, pyktį, elgtis taip, kad kitam būtų malonu. Nelengva apie tai kalbėtis su vaikais ar įvardyti daugiau jausmų nei piktas ar liūdnas, nes retas dabartinis tėvas/mama yra ką nors apie tai girdėję iš savo tėvų ar senelių, tačiau žmonės, matyt, intuityviai pajuto, kad yra kažkas daugiau nei gerai besielgiantis ir neklaužada, ramus ir mušeika. Elgesys priklauso nuo jausenos ir kai imi suvokti savo jausmus, gali valdyti savo elgesį, tada gali pasiekti geresnių rezultatų tiek santykiuose su aplinkiniais, tiek moksluose, tiek darbe. To ėmęsi tyrinėti mokslininkai nustatė, kad emocinio intelekto koeficientas yra kur …

Lietinga diena – muziejams

Šįryt su vaikais išsiruošėme pažiūrėti senovinių ir šiuolaikinių paveikslų. Apsilankyti galerijoje – visapusė treniruotė vaikams: kitokios aplinkos patirtis, savikontrolės treniruotė, kai reikia elgtis tyliai, ramiai, meninio skonio ugdymasis, penas sielai, vaizduotės pakutenimas ir emocinio intelekto žaidimai. Vilniaus paveikslų galerijoje  svečiuojasi L. Kranacho paveikslas „Madona su kūdikiu po obelim”, atvežtas iš Ermitažo pirmininkavimo ES proga.

Apie 30 mėn. (2,5 metų) vaiką ir vaizduotės žaidimus

Aną mėnesį mūsų didžiajam suėjo lygiai 2,5 metų, arba 30 mėnesių. Tikėjausi, kad babycentre.co.uk bus parašęs ką nors ypatingo tokia proga, bet pastebiu, kad kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau „naujienų“ apie jį rašo. Nėra prasmės skaityti kiekvieno mėnesio laiškus, nes dviem mėnesiams skiria vieną ir tą patį tekstą, o ir apskritai temos kartojasi. Žinoma, toks didelis vaikas jau ir nekinta taip smarkiai kaip kūdikis, bet tuomet ir naujienlaiškius galėtų siųsti kartą per pusmetį, o ne kas mėnesį. Paburbėjau… 🙂 Kitas dalykas, kuris nustebino – britai labai nuvertina, „sumažina“ vaiką. Štai teigia, kad pustrečių metų bamblys, ko gero, moka apsirengti kokį drabužį, įvardyti maždaug 6 kūno dalis, skiria vieną spalvą ir žino vieno draugo vardą. Mūsų žiogas apsirengti nuo pradžios iki galo turbūt nieko nemoka, bet užtraukia užtrauktuką, užsimauna kelnes po puoduko. Su nusirengimu paprasčiau: kepurė, pirštinės – be problemų, bet nusimauna ir kelnes, kojines, nusirengia marškinėlius. Iš tiesų, nelabai mes jo skatinam pastaruoju metu. Galėtume ir daugiau 🙂 Bet kūno dalių jis išvardija bent keliolika, spalvų irgi daugiau kaip 10 atpažįsta, o vardais gali įvardyti …

Pykčio priepuoliai 2 d.: ką daryti, kai jie ištinka

Kai vaiką ištinka pykčio priepuolis, svarbiausia elgtis lyg niekur nieko. Jeigu skaitėte knygą, verskite kitą lapą ir skaitykite toliau, parodykite vaikui naują iliustraciją. Jeigu baigėte kažkokį žaidimą, ramiu tonu pasakokite, ką veiksite toliau. Kai tik pamatysite pirmuosius nusiraminimo ženklus (veiksmai labiau kontroliuojami, rėkimas perėjo į verkimą), iš karto imkite su vaiku elgtis maloniai, švelniai. Nereikia džiūgauti per daug, tiesiog imkite toliau bendrauti ir džiaukitės, kad vaikas grįžo prie veiklos, bei švelniai jį paguoskite, apkabinkite, jeigu jis nori. Atsiminkite, kad reikia apdovanoti ne pykčio priepuolį, o raminimąsi, tad laukite raminimosi ženklų. Nesistenkite ginčytis su pykčio priepuolio pagautu vaiku ar įrodinėti jam savo tiesos. Priepuolio metu jo sąmonė išjungta. Tačiau galite pabandyti susitarti gražiuoju. Pvz., „Laikas liautis. Skaičiuoju iki 10.“ Jeigu vaikas nustoja niršęs, nuoširdžiai jį pagirkite, paglostykite, apkabinkite. Ypač svarbu užtikrinti, kad pykčio priepuolio metu vaikas būtų saugus, nesužeistų nei savęs, nei kitų, nesugadintų daiktų. Jeigu po pykčio priepuolio mažylis pamatys guzą sau ant kaktos, pradrėkstą jūsų ranką ar sudaužytą vazą, dar labiau išsigąs. Negana to, kad savęs toje būsenoje vaikas nevaldo, tai dar gali pridaryti …