All posts tagged: grįžimas į darbą

Vaikų auginimo karjera

Prieš savaitę nemažai moterų rinkosi į Amberton viešbutį, firsty.lt konferenciją „Vaikai ir karjera. Would you rather?“. Dauguma iš jų jau turėjo vaikų „išorėje arba viduje“, kaip gražiai įvardijo vienas iš lektorių, tad atėjo turbūt pasitikrinti, ar tai kaip jos jaučiasi, kaip daro, yra gerai, kartu galbūt sužinoti kokių nors naujovių ar įžvalgų apie darbo rinką. Tokius tikslinius pranešimus skaitė advokatė Laura Augytė-Kamarauskienė ir personalo specialistė Aistė Grigaliūnaitė-Staselienė. Laura pristatė, kuo naujasis darbo kodeksas mamų ir tėčių atžvilgiu skirsis nuo dabar galiojančio (man jis pasirodė palankesnis, išskyrus atleidimo iš darbo atvejus), tačiau patarė dar labai nesigilinti, nes tas projektas gali būti ir vėl atidėtas ar kaitaliojamas. Aistė mokė, grįžtant į darbą po motinystės atostogų, kuo anksčiau pradėti apie tai kalbėtis su darbdaviu. Ne tik jį įspėti, bet ir aptarti būsimas darbo sąlygas, pvz., kad nenorėsite važiuoti į komandiruotes, jeigu vis dar žindote. Taip pat turėti minty, kad ne tik jūsų, bet ir darbdavio situacija gali būti pasikeitusi, tad neatmesti galimybės ieškotis naujo darbo. Darbo pokalbyje galima sulaukti ir nepatogių klausimų: ar dažnai jūsų vaikas serga, kada …

Atleisti mamą trunka pusantrų metų

Štai jau daugiau kaip mėnuo, kai nebedirbu savo „nuo aštuonių iki penkių“ darbe. Nuo pat grįžimo iš dekreto iki pat atleidimo tai buvo krūva abipusių nesusipratimų ir nusivylimų. Juokingiausia, kad mane atleido tada, kai pagaliau susitaikiau su ta mintimi, kad mano popierių niekada nesutvarkys (oficialiai dirbau tame skyriuje ir tose pareigose, iš kurių išėjau į dekretą, bet dekreto metu įmonės reorganizavosi, ir tokio skyriaus bei pareigų seniai neliko), tačiau aš dirbsiu čia, ir dirbsiu kiek galima geriau. Pradėjau kruopščiau planuoti darbus, ėmiausi vadovauti vienam rimtam projektui, savanoriškai pasisiūliau į kelių smulkesnių projektų darbo grupes, prisitempiau visokių daiktų iš namų, ketindama pagaliau jaukiai įsikurti kabinete, pradėjau vaikščioti sportuoti į šalimais esantį sporto klubą… Ir še tau – pareiškia, kad aš  visiškai netinkama dirbti nei esamose pareigose, nei kur nors apskritai mūsų įmonių grupėje, nes esu visiška pesimistė ir gadinu visiems nuotaiką, mano vertybės visiškai nesutampa su įmonės vertybėmis, aš neturiu stuburo – negaliu savarankiškai priimti sprendimų ir pastovėt už savo nuomonę, ir t. t. ir pan. Man buvo prikišta, kad mūsų santykiai nuo pat pradžių nesusiklostė. Neva …

Jau dirbu (tarkim)

Kaupiuosi darbadieniui, penktai kelionei į Kauną – keli darbiniai susirinkimai. Taip, pagaliau turiu užduočių! 🙂 Viskas prasidėjo gana juokingai. Paskutinę senųjų metų dieną, kai biure šmirinėjo vos keli žmonės ir tai kiekvienas pabuvo tik po kelias valandas, šiaip ne taip patekusi į biurą (8 val. nebuvo administratorės, kuri mane vis įleidžia, o ir apskritai koridoriuose – tamsu), iš kolegų girdėjau vien tik raginimus šiaušti namo. Vadovai visai nepasirodė, tad

Kalėdos darbe

Seniai ką bekalbėjau apie darbą, nes… nieko naujo. Nuo tada, kai gavau savo pirmąją darbo užduotį ir ją padariau, „valdiškas“ kompiuteris taip ir liko ant mano stalo. Rytą aš jį įsijungiu, kelis kartus per dieną patikrinu, ar nėra naujų laiškų, vakare išjungiu.