All posts tagged: kalbos raida

Ieškau draugo susirašinėti

Published by DirbuMama

Atsimenat, anais laikais vaikų žurnaluose ir laikraščiuose būdavo skyrelis skelbimams, kur vaikai ieškodavo susirašinėjimo draugų? Kažko gero negaliu apie tai papasakot, nes susirašinėjau tik su vienu berniuku, kurio adresą buvau gavusi iš pusseserės, bet man tuoj pat nusibodo, nes jis nieko įdomaus neparašydavo, tik vis skundėsi, kaip jam blogai pas globėją ir prašydavo atsiųsti pinigų. Tačiau apskritai apie susirašinėjimus galiu papasakot daug gero. Vaikystėje (mokyklinėje) tą užsiėmimą be galo mėgau. Intensyviai susirašinėjome su Kaune gyvenančia pussesere, o vasarodama pas senelius rašydavau laiškus tėvams į Vilnių. Kaip juokinga dabar skaityt tuos laiškus (mama kelis išsaugojus) apie to meto „problemas” 😀 Ten išdėdavau viską: ir kaip nusibodo daržus ravėt, ir kaip seneliai susipyko, ir kaip brolis kažką durno padarė, ir kaip mūsų šuniukas visas kaimo kales aplankė… 🙂 Iš tų laiškų puikiai suprantu, kokie dideli ir rimti yra įvykiai, kuriuos man dabar pasakoja mano vaikai. O su pussesere susirašinėti paskatino mudviejų tėvai. Jie tarpusavy sutarė, kad mudvi susirašinėsime ir taip tobulinsime rašymo ir lietuvių kalbos įgūdžius. Genealu, ką? Kai mudvi pradėjome, man buvo turbūt maždaug 4-5 metai …

Savaitės anekdotas: vyriška temperatūra

Published by DirbuMama

Jaunėlis sirguliuoja. Abu vaikai zyzia eit į lauką. Sakau: – Pasimatuojam temperatūrą. Jei bus žmoniška, galėsim truputį išeit pasivaikščiot. Matuojamės, vyresnėlis ateina sužinot rezultatų: – Na kaip temperatūra? Vyriška?

Savaitės anekdotas: greitojininkas

Published by DirbuMama

Įvažiuojam į kiemą, stovi greitosios pagalbos automobilis, jo vairuotojas šneka telefonu. – Ko ta greitoji čia stovi? – domisi vyresnėlis. – Taigi matai, greitojininkas telefonu kalba, – atsako jaunėlis.

Anekdotinės frazės iš kito konteksto

Published by DirbuMama

Nuostabu stebėti, kaip vaikai išgirdę žodį ar frazę pasitikrina jos reikšmę įterpdami į savo situacijas. Taip jie mokosi kalbos nuo pat pirmųjų žodžių, kai vis pasitikrina, ar tikrai šitai yra katė, o šitai – mašina ir pan. Kartais tai varo iš proto: nu kiek gi galima kartoti tą patį? Tėvai labai gerai įsidėmi situacijas, kai patyrę nesėkmę mažyliai susikeikia iš tėvų, senelių ar bendraamžių išgirstais žodžiais. Mūsų trimetis Varliukas pastaruoju metu vis mėgina pritaikyti kur nors nugirstas frazes ir taip juokinga, kai nepataiko 🙂 *** Įskilo užkandžių dėžutė. Mama: Suklijuokim tavo dėžutę. Varliukas: Gerai. Ir, jeigu ką, tai paimk mano numerį. Mama: ? Varliukas: Sodelio vairuotojas taip sakė: „Jeigu ką, tai paimkit mano numerį“. [kai vyko su klase į ekskursiją] *** Vaikai žaidžia. Žiogutis: Ar galiu paimt šitą mašiną? Varliukas: Taip, visiškai nemokamai! Žiogutis: ? Varliukas: Makvynas sakė: „Ledai visiškai nemokamai!”

Savaitės anekdotas: elektra

Published by DirbuMama

Vyresnėlis iškėlė idėją, kad į darželį reiktų nusinešt ką nors pasilipti, nes tualeto elektros jungiklį pasiekia tik pasistiebęs. – O kaip kiti vaikai? Juk dauguma dar mažesni už tave. Kaip kiti įsijungia? – Kartais jie padaro tamsoje. – Tai gal vertėtų auklėtojų paprašyti, kad elektra tualete visada būtų įjungta? – Ne, jeigu bus visada įjungta, tada greit baigsis ir išvis reiks būti tamsoje, visiems!