All posts tagged: moteris

Motinystės žymė

Published by DirbuMama

Tai ne pats nuostabiausias estetiniu požiūriu filmukas Motinos dienai, o būsimoms mamoms gal ir išvis nereiktų tokių vaizdų matyti, bet mane labai sužavėjo šios nuoširdžios trylikos labai skirtingų moterų išpažintys. Kiekviena jų turi savo istoriją, bet jas vienija viena patirtis – suglebęs, išpurtęs, nukaręs, vagotas ir kitaip negražus pilvas po gimdymo, su tuo susijęs nepasitikėjimas savimi, visuomenės ir vyrijos spaudimas atrodyti tobulai, seksualinio gyvenimo problemos, sumišę jausmai. Ir vis dėlto tas nepatrauklus pilvas yra šių moterų branginamas ir mylimas kaip jų gyvenimo metraštis, kaip ženklelis už drąsą, kaip

Stimulas pasportuoti

Published by DirbuMama

Nuo tada, kai mokyklos fizinio lavinimo pamokų normatyvai nebekėlė baimės uždusti, patrūkti ir kitaip galą gauti, pajutau, kad man visai smagu sportuoti. Buvo laikotarpis, kai bėgiodavau rytais, buvo, kai važinėdavau dviračiu vakarais, buvo, kai eidavau į sporto klubą. Dabar – visiškas nulis ir kirbantis kirminas, kad stingstu, traukiuosi, nykstu. Šiandien užmačiau kuponą pasportuot ir, žinot, nueisiu. Nors tą vieną dieną, nors į kokią vieną mankštą. Rytais nustojau bėgioti, nes pajutau, kad man geriau rytą pradėti palengva, o didesnį krūvį skirti vakarui. Su dviračiu

Kino pavasaris. Ką mačiau

Published by DirbuMama

Mano filmų pasirinkimas atsitiktinis – ne mano pačios sugalvota, ką pamatyti, bet taip tik dar įdomiau 🙂 Pati filmų jau keletą metų nesirenku, nes: 1) jų tiek daug, kad neįmanoma visais pasidomėti; 2) 80% lietuviškų aprašymų neatitinka filmo.

Tulpių diena – hmm?

Published by DirbuMama

Turbūt 90% žmonių kovo 8-ąją sieja su tulpėmis – vyrai perka tulpes ir dovanoja moterims. Mūsų tėtukas vakar sako: „Aš tau rytoj nenupirksiu gėlių, gerai?“ Gerai! Juk ši diena – ne apie gėles. Vieną kartą Clara Zetkin (1857–1933) neapsikentė ir sušaukė visas moteris kovoti už geresnį moterų gyvenimą. Moterys už daug ką kovojo: už teisę dirbti, mokytis, balsuoti

Kokios mes pažeidžiamos…

Published by DirbuMama

Kažkada skaičiau Austėjos įrašą apie tai, kokia moteris, tiksliau, mergaitė, dar iki tapdama moterimi, yra pažeidžiama ir kiek nedaug trūksta, kad jos padėtis kardinaliai pasikeistų į gerą – išsilavinimo. Viskas paprasta, ar ne? Kol…. moteris nepatenka į fanatikų bendruomenę. Brr…. Net šiurpas nueina vien nuo minties apie „vaikščiojančias gimdas”. neištinka kas nors masiško ir klaikaus, pvz., karas. Ką tik grįžau iš „Kino pavasario” filmo „Moteris, kuri dainuoja” ir tikriausiai jį sapnuosiu, gal net ne vieną naktį. Brrr… Mes, moterys, turime didžiulę dovaną mylėti, iš meilės užauginti kūdikį savyje ir išleisti jį į laimingą ir gražų pasaulį. Deja ši mūsų dovana lengvai virsta nepakeliama bausme, kai kitų valia atimamas mylimasis, tai, kur turi prasidėti nauja gyvybė, išnaudojama smurtui, išnešiotas ir pagimdytas kūdikis atimamas lyg sudėvėti drabužiai… Tai, iš ko turėtų skleistis moters laimė, lengvai paverčiama nežmoniška nelaime. Ir niekas: nei religija, nei išsilavinimas, nei valstybė negali nuo to mūsų apsaugoti. Mes – moterys. Ir tik dėl to esam tokios pažeidžiamos… Kadras iš minėto filmo