All posts tagged: motinystė

Maži malonumai: kaip mamos išlieka sveiko proto

Mamos dažnai pasijunta besirūpinančios visais aplinkiniais, tik nėra nė vieno, kas pasirūpintų jomis pačiomis. Kai pajunti, kad nervina menkiausias mažmožis, kai dažniau kalbi pakėlus balsą nei ramiai, kai norisi verkti vos atsibudus ryte – rimtas ženklas, kad pervargai. Ar tą kas nors mato? Ne. Vaikai ir toliau neužsičiaupdami bėgs su savo rūpesčiais: mama, noriu gerti, mama, noriu sysi, mama, ką veikt… Vyras turi savo reikalų. Nieks nežinos, kaip jaučiatės, jeigu niekam nepasakysit. Kol dar ne vėlu, dar ne visiškas nuovargis, verta perkalbėti su vyru, kaip dalinatės namų ruoša ir rūpinimusi vaikais. Gal jis bent laikinai gali keliskart iš eilės pakeisti sauskelnes, nuvesti į darželį ar pabūti lauke? Dažnai didžiausias gyvenimo „griovėjas” būna miego stygius. Tad jei vienas anksti keliasi darbo dienomis, tai kitas lai keliasi anksti savaitgaliais. Arba savaitgalį galima dalintis – vienas tingus rytas vienam, kitas – kitam. Keletas būdų palengvinti kūdikystę Būtinai nors kartą per savaitę išeikite kur nors viena, tegu ir pusvalandžiui tarp maitinimų. Tai gali būti buitinė išvyka į artimiausią parduotuvę pieno ir duonos ar nesamo šunelio „pavedžiojimas” aplink keletą namų …

Motinystės ordinai ir medaliai

Vaikai – ne tik gyvenimo gėlės. Dar jie visaip puošia savo mamas. Turbūt visos naujagimių mamos yra patyrusios „šlapių marškinėlių” efektą. Ištaikius progą nuleki į tualetą. Vos spėji pasibaigti, ko ėjai, ir atsiveja vaikučio „ve ve ve!” Per marškinius taip ir nubėga srovelės… Juokinga, nes kartais nereikia nė „ve”, užtenka vos mažyčio suniurzgėjimo. „Išsipakavau” vaiką po nakties, kad pakeisčiau sauskelnę. Guli nuogas ant vystymo lentos, o tuo tarpu skambina seselė iš poliklinikos. Svarbu! Atsiliepiu, o vaiką glaudžiu prie savęs, kad nesušaltų. Kiek ten kalbėjom? Turbūt ne daugiau nei pusę minutės. Bet tik driokst ir naktiniai jau su „kvarbatkom”. Na ir visiška klasika, turbūt madingiausias motinystės aksesuaras. Kiek tokių „ordinų” mums jie užkabina per pirmus savo gyvenimo mėnesius?… Dažnai matome mamas su baltais marškiniais ir romiai miegančius besišypsančius kūdikius, bet retai kalbame apie tai, kokia yra motinystės realybė. Viena mama jau seniai yra pasakius: tikra motinystė – apšikta ir apvemta. Nebijokime to pripažinti. Ir vis tiek myli tą žmogutį be galo be krašto ir nė kiek ant jo už tas puošmenas nepyksti. P. S. Naujo kūdikio …

Senuosius metus palydint

2020-ieji išties buvo ištisi linksmieji kalneliai. Kažin, ar tikrai kitokie, ar tiesiog labiau apmąstyti ir daugiau visko atskleidę, kai didelę laiko dalį praleidai tik su savimi ir savo namiškiais. Laukdami Naujųjų mes duodame vaikams pildyti metų anketą: koks tavo geriausias draugas, ko šįmet išmokai ir t. t. Vyras įkalbino ir mus, suaugusius užpildyti. Pamenu, rašiau, kad kitais metais norėčiau daugiau laiko skirti šeimai. Kartais tie norai pildosi labai dramatiškai, nes jau nuo kitos dienos daug laiko skyriau antragimiui, kurį paguldė į ligoninę. Paskui buvo tėvelių vakaras pirmagimio mokykloje, kurio metu gali apeiti tau rūpimus vaiko mokytojus ir su jais pasikalbėti. Sužinojau tiek dalykų apie savo vaiką! Iš pradžių labai blogų, o baiginėjantis vakarui – ir labai gerų. Bet supratau, kad labai reikia kažką daryti su jo mokslais. Nelabai jam toje mokykloje. Ėmėm daugiau sėdėti prie jo pamokų, kad nors kažką išmoktų. Atėjo karantino metas. Teko abiem mokiniams skirti daug dėmesio, kad prisijungtų prie reikiamų pamokų ir padarytų reikiamus namų darbus. Kad ir kiek stengėmės, nepadarytieji liejosi kaip iš gausybės rago. Sėdėjom sykį per naktį – …

Knygų mugės įspūdžiai

Po truputį leidžiu sau pripažinti, kad esu giliai įklimpusi į tėvystės/motinystės temą ir net toks renginys kaip Vilniaus knygų mugė man reikalingas tik tam, kad pasklaidyčiau vaikiškų knygų naujienas. Kelerius metus mugėje nebuvau. Dangsčiausi mažais vaikais ir siautėjančiais virusais, bet iš tiesų galynėjausi su nenumaldomu noru viską susipirkti. Kuo toliau, tuo labiau mano pirkimai racionalėja. Riboju save iš anksto nusistatydama išleidžiamą sumą ar knygų vienetus, galvodama apie lentynų skaičių namuose, o labiausiai – ar šis leidinys kokybiškas tiek forma, tiek turiniu, ar turi išliekamąją vertę, bei ar užkabins kurį nors konkretų mūsų namų skaitytoją, kokia proga, kokiu metu tai bus skaitoma. Žinau, kad mano knygų skonis dažnai prasilenkia su mase, bet tuo pačiu manau, kad kai kurie leidiniai galbūt lieka netyčia nepastebėti, tad mielai kalbu apie tuos, už kuriuos nuoširdžiai sergu. Ir kai matau tokią knygą kaip „Brunas“ (Nadia Terranova ir Ofra Amit, vert. T. Gudelytė), verkiančią nereikalingų dėžėje už 2 eurus, tai plyšta širdis, o kai išeina kelintas tiražas „Sibiro haiku“ (Jurga Vilė ir Lina Itagaki) – strikinėju iš laimės. Linos Itagaki minkštos komiksinės …

Pirmiausia tu pati

Sapnavau sapną, kuriame padėjau kitiems, nors tą akimirką labiausiai reikėjo rūpintis savo reikalais. Ir, žinoma, paaiškėjo, kad tie kitų reikalai nebuvo labai reikšmingi, tuo tarpu aš daug ko netekau ir man nieks nepadėjo, kad viskas būtų gerai. Priėmiau šį sapną kaip pamokymą pirmiausia rūpintis savimi ir pagal šį pamokymą susiplanavau visą šią sudėtingą dieną. Paprastai esu maksimalistė. Į vieną dieną tiek prikišu sumanymų, kad kitąkart ir trim dienom užtektų. Tada kankinuosi, kad kažkur vėluoju, kažko nepadariau, pamiršau savo, vyro ar vaikų poreikius. Šiandien išaušo kitokia diena. Pirmiausia aš pati. Nevežiau vaiko į mokyklą dėl kelių pamokų ir sutaupiau 30 min. miego. Pasiėmiau jį į mamų susitikimą ir laimėjau ramų pasėdėjimą, nes buvo kas pasirūpina mažuoju. Valgėm kavinėje bendraudami ir nereikėjo sukti galvos, ar namuose esanti sriuba dar valgoma. Išėjome iš susitikimo ankstėliau ir dėl to ankstėliau nuvežiau vaiką į koncerto repeticiją, nereikėjo lėkti paknopstom. Grįžo jis troleibusu, tad laimėjau porą valandų savo reikalams. Ir t. t. Vis rinkausi variantus, kurie man padėtų išlaikyti sveiką protą ir mažiau nervintis. Supratau, kad kai kurie pasirinkimai nors ir …