Sako, smegenis geriausiai lavina neįprastas būdas atlikti įprastus dalykus. Pvz., dešiniarankiai raginami išmėginti valgymą kaire ranka, kairiarankiai – dešine. Kūdikių mamos ne tik be vargo pavalgo priešinga ranka, bet kai kuriuos dalykus padaro ir visai be rankų. Tai va, kūdikių mamos – pačios protingiausios! 😀 Save Save
Prieš savaitę nemažai moterų rinkosi į Amberton viešbutį, firsty.lt konferenciją „Vaikai ir karjera. Would you rather?“. Dauguma iš jų jau turėjo vaikų „išorėje arba viduje“, kaip gražiai įvardijo vienas iš lektorių, tad atėjo turbūt pasitikrinti, ar tai kaip jos jaučiasi, kaip daro, yra gerai, kartu galbūt sužinoti kokių nors naujovių ar įžvalgų apie darbo rinką. Tokius tikslinius pranešimus skaitė advokatė Laura Augytė-Kamarauskienė ir personalo specialistė Aistė Grigaliūnaitė-Staselienė. Laura pristatė, kuo naujasis darbo kodeksas mamų ir tėčių atžvilgiu skirsis nuo dabar galiojančio (man jis pasirodė palankesnis, išskyrus atleidimo iš darbo atvejus), tačiau patarė dar labai nesigilinti, nes tas projektas gali būti ir vėl atidėtas ar kaitaliojamas. Aistė mokė, grįžtant į darbą po motinystės atostogų, kuo anksčiau pradėti apie tai kalbėtis su darbdaviu. Ne tik jį įspėti, bet ir aptarti būsimas darbo sąlygas, pvz., kad nenorėsite važiuoti į komandiruotes, jeigu vis dar žindote. Taip pat turėti minty, kad ne tik jūsų, bet ir darbdavio situacija gali būti pasikeitusi, tad neatmesti galimybės ieškotis naujo darbo. Darbo pokalbyje galima sulaukti ir nepatogių klausimų: ar dažnai jūsų vaikas serga, kada …
Ilgai svarsčiau, ar reikia vaikus mokytis rištis batus, kai nuo batraiščių mus išvadavo stebuklingi velcro lipukai ar kitokios inovacijos? Vis dėlto mokyklinukas jau lyg ir turėtų susidorot su raišteliais, nes jų visgi pasitaiko ne tik batuose. Rišti reikia, kai konstruoji Lego vilkiką ar gaisrinę, kartais rišti reikia šaliką, kepurę ar gobtuvą, rišti reikia, kai žaidi su virvelėmis, ir t. t., žodžiu, progų gyvenime pasitaiko. Be to, tai juk smulkioji motorika, o jos lavinimu užsiimti galima be galo be krašto. Užrišamų batų, kad jie būtų patrauklūs vaikui žaisti ir dar galėtų mėtytis tarp kitų žaislų, namuose neturėjom. Bet turėjom tokią dėžutę, kurios forma priminė batą. Kelias vietas nukirpau, skylmuša išmušus skyles priklijavau kitur, įvėriau platų batraištį – štai ir žaidimų-treniruočių batelis. Internete yra ne vienas filmukas, kaip užrišti batą per 1 sekundę. Žiūrėjom ir vaikų, ir suaugusiųjų rišimus, bandėm bandėm, kartais pavykdavo, bet dažniau – ne. Žaidimų batelis buvo kelis mėnesius užmirštas. Paskui pamatėm kino filme, kaip nykštukas mokėsi rišt batus. Bandėm vėl. Iš pradžių ir vėl peržiūrėjom visą youtube, kad prisimintume tuos raištukų fokusus, paskui …
Vaikai – neabejotinas gyvenimo pasikeitimas. Primityviai žiūrint jie viską sujaukia, suriša rankas, atima laiką. Tačiau žvelgiant plačiau jie taip smarkiai praturtina mus, neįsivaizduojamai! Ir tas dovanas mes nešiojamės dažniausiai visą gyvenimą ir dėl jų tampame sėkmės lydimi, laimingesni. 1. Supergebėjimai Kai turi kūdikį, rodos išdygsta trečia ranka: gebi ir vaiką nešioti, ir pietus virti ir dar kalbėtis telefonu! Įgyji ir kitų supergebėjimų: be rankų atsidaryti komodos stalčius ar įsijungti šviesą tualete. Be to, įgundi suktis greitai: atsakyti laiškus, kol vaikas snaudžia, išplauti grindis, kol dar nesugalvojo nutapnoti į kitą vietą, apsipirkti, kol neprasidėjo nuobodulio ašaros ir pykčiai. O kokia prabunda liūtės narsa, jei kažkas tavo vaiką užsipuola! O kaip tau pačiai nieko neskauda, neima miegas ir niekam nepritrūksta jėgų, jei iškyla grėsmė tavo vaiko sveikatai ar gyvybei. 2. Laiko planavimas Dažniausiai pajunti, kad diena – be galo trumpa ir daugiausia išsimėčiusi 5-10 minučių tarpais. Tai ir įgundi juos naudoti produktyviai, atmeti tai, kas nereikšminga, iš ryto, kol vaikas ramesnis, susiruoši pietus. O paskutiniais nėštumo mėnesiais išmoksti nieko neatidėliot, nes supranti, kad jei nedarysi dabar, rytoj …
