Burtai lėmė, kad puikųjį Kristinos iš Dangiškųjų migdolų muilą laimėjo devintasis komentaras. Jame Rida kaip tik rašo, kad dovanų nenori, verčiau iš Kristinos nusipirks. Šaunu! Tikiuosi, tą ji jau padarė 🙂 Na o dovanėlė atitenka tolesnio komentaro autorėms L&A! Kaip simboliška, nes tai irgi dirbtuvėlės, kur pluša dar
Šįkart papasakosiu apie auksarankę mamą Kristiną, kurią pažįstu asmeniškai ir labai ja žaviuosi. Tai tvirta, reikli ir nepalaužiama moteris, kuri puikiai mezga, nuostabiai gamina, augina ir veisia žaviuosius korgius, kartu su vyru gaudo vėją (padeda ir kitiems gaudyt) ir augina du linksmuolius sūnučius. Kristinos jaunėlis gimdamas atsinešė kai ką daugiau nei vėjavaikišką juoką ir išdaigas, tačiau šeima susidūrė ir su „žemiškesnėmis“ bėdomis – atopiniu dermatitu. Nebuvo kuo vaikus prausti. Tiesiog supratau, kad ką pasidarysiu, tą turėsiu. Nuo tokios minties prasidėjo ketveri metai studijų apie muilus ir taip atsirado „Dangiškieji migdolai“ – nedidelis projektas, krautuvėlė, kuri stengiasi žmones ištraukti iš spalvų, skonių, kvapų ir garsų makalynės
