All posts tagged: saugus prieraišumas

Kiek galima įpilti iš tuščio?

Gauni atlygį už darbą ir jauties kaip apgavikas, įskaudina ir netenki žado, pagiria ir neįsivaizduoji, ką atsakyti… Čia apie mane, bet turbūt ir apie daugelį. Tėvai rūpinosi, kaip galėjo, bet daugiausia kreipė dėmesį į gerą maistą, šviežią orą, kokybiškesnius drabužius. Niekas negalvojo apie jausmus, nes jų gal ir tėvų pasaulyje nebuvo. Nežliumbk kaip boba, čia ne pasaulio pabaiga, iki vestuvių užgis, na ir kas čia tokio, rado, kuo džiaugtis, šitą visi žino, nekišk nosies, kur nereikia, vaikai neturi nervų, vaikai nieko nesupranta, vaikai neturi problemų, kas gi taip daro, daug žinosi, greit pasensi… Esam daugelis tai girdėję, turbūt daugelis tą patį transliuojam ir savo vaikams. Kai nemokam tvarkytis su savo emocijomis, užgniaužiam jas ir savo vaikuose. Tokios baltos dėmės yra tose vietose, kur glūdi neatspindėti, neįvardyti, nepriimti mūsų jausmai vaikystėje. Augdami savo šeimos rate vaikai nuolat grįžta pas tėvus. Jų poreikiai paprasti: prižiūrėk, kad man nieko nenutiktų, žavėkis manim, padėk, džiaukis su manim, gink mane, paguosk, padėk suprasti, ką jaučiu. Tas labai ryšku, kai vaikui 1-2 metai. Žaidimo vidury pajutęs kurį nors tų poreikių, vaikas …

Kaip užauginti tvirtą, savimi pasitikinčią asmenybę

– Mama, kur buvai? – klausia keturmetis grįžusios. – Klausiausi paskaitos, kaip užauginti laimingus vaikus, – sakau. – Tai kad tu ir taip viską žinai! Iš tiesų žinau daug ką, bet dar tikrai ne viską. „Prieraišumas po trejų“ – puiki proga tuo įsitikinti. Jau seniai buvau klausiusi tokį seminarą, kuriame tiek naujų ir gerų minčių, kad vos spėji rašyti, ir prirašiau 7 sąsiuvinio puslapius! Naudinga buvo tiek kaip mamai, tiek kaip pedagogei. Rima Kurtinaitienė pasakojo apie orientavimosi instinktą. Ši paradigma man puikiai sudėliojo gyvenimo su vaiku subtilybes į savo vietas: prieraišumas – tai ne kas nors, kas dabar madinga, bet instinktas prisirišti prie to, kas tave orientuoja pasaulyje ir gyvenime. Žmogus (nesvarbu, suaugęs ar vaikas) turi turėti savąjį „Šiaurės polių“, prie kurio yra saugiai prisirišęs, kitaip jausis nesaugus, bus įsibaiminęs, nežinos, ko imtis, kur eiti, ką daryti. Vaikeliui užgimus šis „Šiaurės polius“, be abejo, yra mama. Kuo arčiau ji yra, tuo vaikelis jaučiasi saugesnis. Kai mama pradingsta, jį apima baimė. Ji, žinoma, skirtingai pasireiškia skirtingais amžiaus tarpsniais, tačiau turbūt visos mamos yra išgyvenusios tą epizodą, …