All posts tagged: socializacija

Ką daryti, kad vaikai nepatirtų to, ko neturėtų patirti

Augau tais laikais, kai vaikai lakstydavo lauke vieni su raktais ant kaklo. Dauguma tėvų mažai kišosi į vaikų „laukinį“ gyvenimą, tik vakarop šaukdavo pro langus namo. Kiemo draugai kartais pašaipiai, kartais su baime minėdavo trisunčikus, bet kas jie tokie, kaip atrodo ar kodėl į juos reiktų žiūrėti neigiamai, aš nesupratau ir nesigilinau. Ir būdavo dienų, kai vaikai kieme iš tiesų būdavo visai vieni… Ir štai prieina kažkoks dėdė. Klausia, ar yra kieme vyresnių vaikų. Sakau, kad ne. Tada jis paprašo manęs kažką sušildyti kišenėje. Kažkodėl nusiveda į laiptinę, kur tamsu, ir duoda į rankas kažką, kas ne visai kišenėj ir kažkodėl iš jos neišsiima. Pamoko, kaip daryt, ir tas daiktas kažkodėl jau visai neglebus, o dėdė kažkaip keistai šypsosi ir dūsauja… Niekada niekam apie tai nepasakojau, nes tik po daugelio metų supratau su kuo buvau ir ką veikiau. Tapus mama vis mąsčiau, kaip padaryti, kad mano vaikams taip nenutiktų. Kaip kalbėti ir ką pasakoti? Kaip išaiškinti nepasakant per daug ir kaip per daug neišgąsdinti? Tai štai dabar turiu įrankį: patarimų ir idėjų iš R. ir …

Kaip paklausti „kaip sekėsi“ neklausiant „kaip sekėsi“?

Ne paslaptis, kad dažniausiai pirmas tėvų klausimas susitikus su vaikais – „Kaip sekėsi?“. O koks pirmas vaikų atsakymas? „Gerai“. Tuo pokalbis ir baigiasi. Ar sužinojome, ką nors apie vaiko dieną? Ne. Ar pabendravome su vaiku? Ne. Ko galėtume klausti, kad užmegztume turiningą pokalbį, sužinotume naujienų ir parodytume vaikui, kad jis ir jo reikalai mums iš tiesų rūpi? Man geriausiai veikia klausimas „Kas tau šiandien labiausiai (ne)patiko?“ Dažnai užduodu ir vieną variantą, ir kitą. Jei pirmiau klausiu, kas nepatiko, tarsi vėl nugramzdinu vaiką į blogą nuotaiką, kurią jis išgyveno, kai kažkas nepasisekė, kažkur užsigavo ir pan. Tačiau gera nuotaika iškart grįžta prakalbus apie tai, kas patiko. Jeigu iš pradžių klausiu, kas patiko, o paskui – kas nepatiko, galim plačiai aptarti nepavykusius momentus ir pabandyti surasti priežastis, kodėl taip nutiko, tuo pačiu apgalvodami, ką kitąkart galima daryti kitaip, kad taip nenutiktų. Mūsų darželis turi tėveliams prieinamus savaitės planus, kuriuose surašyta, kas kurią savaitės dieną planuojama veikti. „Kaip tau pavyko ta ir ta užduotėlė? Kas buvo sunkiausia / lengviausia?“, „Gal šiandien buvot nuėję ten ir ten? Ką įdomaus …

Vaikui 4-6 mėn. (apie vaiką ir mamą)

Apie vaiką Laikas taip šuoliuoja, kad mums jau 6,5 mėn., o dar neskaitėm apie penktą kūdikėlio gyvenimo mėnesį! Tai štai, babycentre.co.uk pasakoja, kad sulaukęs 4 mėn. kūdikis įsigyvena į savo kaip žvaigždės vaidmenį ir kaip visos didelės žvaigždės reikalauja didelio dėmesio. Šį poreikį vaikas dažnai išreiškia numesdamas kokį daiktą, ką nors barškindamas arba pravirkdamas, kai tik mama nusisuka. Tai ne ožiukai, o tiesiog atrastas priežasties pasekmės dėsnis – kai vaikas pravirksta, tuoj pat šokate prie jo, sako babycentre.co.uk 🙂 Vaikui taip pat įdomu, ką reiškia numesti daiktą: kaip mama reaguoja ar kaip tas daiktas nusileidžia. Šis žaidimas laikui bėgant mažiukui patiks vis labiau ir labiau. Mūsiškis nuo kokių 5 mėn. labai gerai įvaldęs „mane visi paliko“ ir „nieks į mane nežiūri“ verkimo režimą. Man jis toks brandžiai mąstantis atrodo, kad reaguoja į tokius dalykus 🙂 Babycentre.co.uk sako, kad 5 mėn. kūdikis jau moka išreikšti ne tik pyktį ar nepasitenkinimą. Jis taip pat ima reikšti meilę, prisirišimą. Tokio amžiaus vaikutis moka iškelti rankeles, kai nori būti paimtas, taip pat geba apkabinti, pabučiuoti. Mūsiškis labai žaviai apsikabina …

Apie 30 mėn. (2,5 metų) vaiką ir vaizduotės žaidimus

Aną mėnesį mūsų didžiajam suėjo lygiai 2,5 metų, arba 30 mėnesių. Tikėjausi, kad babycentre.co.uk bus parašęs ką nors ypatingo tokia proga, bet pastebiu, kad kuo vyresnis vaikas, tuo mažiau „naujienų“ apie jį rašo. Nėra prasmės skaityti kiekvieno mėnesio laiškus, nes dviem mėnesiams skiria vieną ir tą patį tekstą, o ir apskritai temos kartojasi. Žinoma, toks didelis vaikas jau ir nekinta taip smarkiai kaip kūdikis, bet tuomet ir naujienlaiškius galėtų siųsti kartą per pusmetį, o ne kas mėnesį. Paburbėjau… 🙂 Kitas dalykas, kuris nustebino – britai labai nuvertina, „sumažina“ vaiką. Štai teigia, kad pustrečių metų bamblys, ko gero, moka apsirengti kokį drabužį, įvardyti maždaug 6 kūno dalis, skiria vieną spalvą ir žino vieno draugo vardą. Mūsų žiogas apsirengti nuo pradžios iki galo turbūt nieko nemoka, bet užtraukia užtrauktuką, užsimauna kelnes po puoduko. Su nusirengimu paprasčiau: kepurė, pirštinės – be problemų, bet nusimauna ir kelnes, kojines, nusirengia marškinėlius. Iš tiesų, nelabai mes jo skatinam pastaruoju metu. Galėtume ir daugiau 🙂 Bet kūno dalių jis išvardija bent keliolika, spalvų irgi daugiau kaip 10 atpažįsta, o vardais gali įvardyti …

Vaikui 4 mėn. (apie vaiką ir mamą)

Mūsų mažyliui šiandien suėjo lygiai 4 mėnesiai. Mes vis nepaliaujam jį vadinti „mažu“, „mažiuku“, taip kartais jį šaukia ir brolis 🙂 O jis jau ne toks ir mažutis. Atrodo ilgas ir drūtas, o vakar pirmąkart apsivertė nuo nugaros ant pilvo. Nepajusim, kaip ims šliaužioti 🙂 Babycentre.co.uk pasakoja, kad 4 mėn. kūdikio skrandukas jau didesnis, todėl maitinimai praretėja. Nepasakyčiau 🙂 Na, bet iš tiesų sunku vertinti, nes mūsų katukas dabar serga, tad natūralu, kad nori daugiau mamos meilės ir šilumos. Tačiau sakydami, kad bevalgydamas vaikutis dabar daugiau dėmesio kreipia į aplinką, atsitraukia susidomėjęs čiauškančiu broliu ar burzgiančia jo mašina, babycentre.co.uk yra visiškai teisūs. Jeigu mažylis tiek išsiblaško, kad jį sudėtinga pamaitinti, patariama valgydinti jį ten, kur nebūtų pašalinių dirgiklių. Toliau rašoma: paguldytas ant pilvuko, kūdikis atsirems alkūnėmis ir aukštai pakels galvą ir pečius. Tokie mini atsispaudimai stiprina jo raumenis ir leidžia geriau matyti, kas dedasi aplinkui. Galbūt jis net nustebins jus (ir save patį) apsiversdamas nuo nugaros ant pilvo arba atvirkščiai. Paskatinkite šį veiksmą rodydami žaislą toje pusėje, į kurią jis paprastai verčiasi. Kai apsivers, nusišypsokite, …