Smarkiai vėluoja šis įrašas, bet ką padarysi, gyvenime visaip nutinka… 🙂 Iš tikro kalėdinėmis dovanomis šįmet pradėjau rūpintis kaip niekad anksti. Rudeniop pradėjau dėliotis mintis, pirmas dovanas vaikiškai publikai parsitempiau iš „Vaikų šalies“, paskui nepraleidau gerų išpardavimų prekybcentriuose, na ir šiaip su vaikais gana paprasta. Tik ne su savais… Saviškiams daug ir ilgai sukau galvą,
Tai atsitiko žiemos pabaigoj, kai su mažėliu vežimėlyje apsipirkinėjome Šiaurės miestelyje. Laikas, kaip visada, bėgo, vaikas alko. Maitinčiau bet kur, bet lauke sušalsiu. Dabar vis kokia parduotuvė pasiskelbia turinti Mamos ir vaiko kambarį, tad dairiausi tai vienur, tai kitur – nė menkiausios galimybės prisėsti. Prisiminiau, kad „Baby city”`e yra toks metalinis suolas. Įlekiu, o jis prie pat durų – perpūs. Salės gale pamatau didžiulį užrašą „Maitinimo kabinos”. Vaikas jau smarkiausią sireną paleidęs: „Mama, kuo užsiimi? Duosi man valgyt ar ne, po galais?!!”, tad aš su visu vežimu stačia galva nėriau į vieną iš tų kabinų. Atsisėdau, prasisagsčiau visus paltus, vaikas apsižiojo, maitinu, dairausi aplinkui. Na, keistoka ta maitinimo kabina. Anei kokio vystymo stalo, atsisėdimas irgi ne iš patogiųjų, per sieną didžiulis veidrodis, užuolaidėlės – labiau panašu į persirengimo kabiną. Na, gal toks „ekonomiškas” variantas. Ir pavadinimas toks keistas… Ė, čia tikriausiai „Matavimosi kabinos”…. 😀 Nuotrauka iš telegraph.co.uk
