Argi ne puiki buvo anoji savaitė – kas antrą dieną po šventę? 🙂

Išties šventės prasidėjo dar aną savaitgalį – naktį iš šeštadienio į sekmadienį prasidėjo Naujieji metai pagal Mėnulio kalendorių. Turim tradiciją kinų Naujuosius pažymėti su draugais kinų restorane, be to, vis sudalyvaujam Konfucijaus instituto organizuojamoje naujametinėje koldūnų gamyboje, tačiau šįmet taip susiklostė, kad nebuvom nei ten, nei ten.

Laisvą pirmadienio vakarą vis dėlto nutarėm su vaikais pasigaminti šių metų simbolį – gyvatę. Nusipiešėm ją ant lapo ir aplikavom advento kalendoriaus užduotėlių skiautelėmis (beje, jaunėlis tikrai išmoko spalvas, o vyresnėlis pašlebizavoja bet kokius užrašus didžiosiom raidėm, kai turi noro) ir pasibaigusių prekybcentrių akcijų lipdukais. Tiesą sakant, šį darbelį darėm dviese su Varliuku, nes Žiogutis sumojo, kad „rytoj juk Užgavėnės, tai reikia piešti kaukes!”. Štai vakaro rezultatas:

Antradienį kėliausi daug anksčiau nei paprastai ir prikepiau skaniausių pasaulyje blynų.

Ketvirtadienio, Šv. Valentino, vakarą vaikai leido pas senelius. Prieš atsisveikinant greitosiomis padarėm ir įteikėm seneliams širdeles iš iškirptų rankyčių:

Šeštadienį Žiogutis stebėjosi, kaip visi myli Lietuvą, net gatvių lempos iš meilės Lietuvai pasipuošusios vėliavom 🙂 Namie išbandėm fizikinį-cheminį eksperimentą – pasigaminti trispalvę iš gėlių:

Bet neišdegė. Arba gėlės netinkamos, arba dažai. Kovo 11 d. mėginsim su kitom priemonėm 🙂