All posts filed under: Vaiko daiktai

Didelis konstravimas su GIGI Bloks

Aš nespėju visko sufotografuot, ką jie pastato. Pirmiausia buvo tvirtovė, į kurią abu susinešė pagalvėles, mylimukus ir buvo beveik nutarę įsikurti ilgam, nakvoti. Paskui bokštas iki lubų. Žmogaus figūra be galvos. Už jos galėjai užlįsti ir vaizduoti, kad tai tu. Sulčių baras: Lenktyninė mašina su šalmu: Gedimino pilis su plevėsuojančia vėliava: Ir, žinoma, futbolo vartai ir vartininkas milžinas: Iš ko tai? Iš latvių sugalvotų GIGI Bloks – kartoninių blokelių. Dėžėje – kartono lakštai ir instrukcija. Užėmė kelis trumpus vakarus, kol vaikai, perpratę lankstymą, surinko visas detales. Šešiamečiui kiek trūko atidumo iki galo sukaišioti kraštelius, tad užbaigdavo vyresnėlis, o aš džiaugiausi komandiniu darbu. Galiu tik paantrinti Su Vaikais: tiek tuos blokelius rinkti, tiek paskui jau konstruoti – vien linksmybės! O kiek gi užima tos kaladės namuose, kai nekonstruojamos? Pas mus tai tiek, kiek užima jų dėžė. Paskui kyla aukštyn. Tokį „kaminą“ galima sustatyt ir visai siaurą. Dar gudriau iš kaladžių sudėti sieną. Štai kaip tos idėjos atrodo vizualiai: GIGI Bloks laikymas. Žodžiu, tėvams bijot nėra ko, o vaikams – DIDELIS džiaugsmas! Save

Vaikų ir tėvų mėgstama Bubble Bum autokėdutė

Ką padovanoti seneliams? Gal Bubble Bum – pripučiamą pasostę, kad galėtų patys pasiimti vaikaitį iš darželio ar palydėti į draugo gimtadienį? Juk tokių pavėžėjimų gyvenime pasitaiko ir tada perkėlinėk kėdutę iš vieno transporto į kitą arba „ups, pamiršau“ ir belieka vaiką prisegti automobilio diržais per kaklą… Mes neturim problemos pernešti kėdutes iš tėčio į mamos mašiną ir pan., tačiau Bubble Bum mums praverčia, kai vaikai keliauja draugų mašinoje ar kai mes pavėžėjame draugų vaikus. Vaikams ji patinka, nes minkšta, nuo jos gerai matyti pro langą ir šiaip ji faina. Mums patinka, kad turi kilputes tvirtinti per klubus einantį diržą, o svarbiausia – kilputę, leidžiančią skersai einantį diržą pritraukti prie vaiko peties. Taigi nesegsite vaiko nei per kaklą, nei per pilvą, jis bus visiškai saugus prisegtas per klubus ir nuo peties. Štai ką turiu omeny: Ji puikiai telpa, kai gale reikia susodinti tris. Telpa tarp dviejų „normalių“ kėdučių net mūsų mažytėje mašinytėje. Bubble Bum nuo kitų pasosčių dar skiriasi tuo, kad yra pripučiama. Nenaudojant galima orą išleisti ir kėdutę susukus patalpinti į saugojimo maišelį. Taip ji …

„mažoji raidė“ glosto širdį magiškais siužetais ir pasakiškomis iliustracijomis

Trys gražios knygelės, pasiekusios mūsų namus tuo pačiu metu – tai leidyklos „mažoji raidė“ „Svajonė“, „Lugai“ ir „Brunas“. Visos trys – svajokliškos, paslaptingos. Lugai – tokie maži pasakiški padarėliai, kurie pirmąkart išgyvena naktį ir dėl to ji yra TOKIA naktis. Čia mažylius apie gyvenimą moko vyresnieji broliai, o paaugliai maištauja prieš tėvus, nes nenori užaugti ir pamiršti mėgautis žvaigždėtu dangumi. Vis tik galiausiai visi vaikai grįžta namo. Pasakojimas mielas, bet vietom pritemptas, tačiau puikios iliustracijos kviečia vartyti knygelę vėl ir vėl. Tinka skaityti su žibintuvėliu, pasisplėpus po antklode 🙂 „Svajonė“ – kitaip pasakiškas, svajingas ukrainiečių autorių pasakojimas apie svajonę – paukštelį, kuris vis auga auga, kol nusineša svajotoją ant savo sparnų. Įdomi mintis, kad svajonės auga sapnuojant. Angliškai, žinoma, dream reiškia tiek svajonę, tiek sapną. O knyga yra dvikalbė ir iš pradžių su vyresnėliu žaidėm žaidimą: jis skaito lietuviškai, o aš tuo pat metu – angliškai. Buvo įdomu sekti vaiko skaitymo greitį ir intonacijas, nors jį šiek tiek erzino mano „užgarsinimas“ 😀 Knygelė miela atsipalaidavimui, labai tinka prieš miegą, kaip mes dažniausiai ir skaitom. „Brunas“ …

Knygelės mažučiams

Ar jūsų lentynoj jau yra šios knygos? Tuoj papasakosiu, kodėl jos ten turi būti, ypač jei turite 1-3 metų pypliuką. Dešimt dramblių taip ir nenuėjo į svečius pas kitus dešimt dramblių. Nors ne, tai pasaka be galo, nes grįžę namo jie nusprendė, kad labiausiai pasaulyje norėtų eiti į svečius! Tad knygelę vėl galima versti nuo pradžių. Tikroviškai pilki drambliai kaip tikri drambliai neturi vardų. Jie vadinasi Senelis Dramblys, Močiutė Dramblė, žinoma, Mama ir Tėtis, o jų vaikai – Mažiausias, Vos didesnis, Šiek tiek didesnė ir panašiai. Bet kaip tikri žmonės jie susižavi visokiais pašaliniais dalykais ir pameta pagrindinį tikslą: kažkam rūpi pažaisti su beždžioniuku, kažkam – pasitaškyti baloje ar pagainioti drugelį, Močiutė nepraeina nepaplepėjusi su vaikystės draugėmis, o Senelis imasi padėti kitiems drambliams sunkiame darbe, tad į svečius nueina tik Mama… Lūžk iš juoko, kai pirmoji atsilikusi ir paskutinė grįžusi į vorelę Močiutė nepatiki, kad su draugėm praleido visą dieną: „Nepasakok man pasakų, aš čia vos penkias minutes šnektelėjau“. O Mamą Dramblę nors prie žaizdos dėk – taip ji su meile susirenka visus savo paklydėlius. …

Višta, ežys ir visas kitas liksmas tvartas

Labai smagu atrast Laimos iš Mamukyno tekstą, kaip jie skaitė V. V. Landsbergio „Rudnosiuko istorijas“ ir perėjo prie D. Šukio „Vištos…“, nes tą patį vakarą mes su vaikais taip pat baigėme „Rudnosiuko istorijas“, bet skaitymui laiko dar buvo likę, tad vyresnėlis paprašė dar ko nors juokingo. Nu kas gi čia dar pas mus juokingo? Ir trumpo? Nes ne kažin kiek jau ir spėsim iki akys ims merktis. O taigi D. Šukio „Linksmojo tvarto nutikimai“! Ir tą vakarą mes būtent skaitėm apie vištą, kaip ir Laima 🙂 Nežinau, kuri iš šių knygelių buvo pirmoji, bet pradėti galima nuo bet kurios, nes veikėjai apipasakojami abiejose. Visi jie turi baisiai keistus vardus ir beveik visi iš P: Pelenona, Petrikis, Peletrūnija… Atsimint iš pradžių sunku, tačiau juk vaikų knygos skaitomos ne po vieną kartą, ar ne? 🙂 Čia kartais daug teksto, kartais mažai, o kartais ir visai nėra. Tačiau kiekvienas puslapis pilnas veiksmo, o šaržuoti piešiniai taip ir prašosi perkeliami į animaciją. Iš tiesų iš „Linksmojo tvarto“ išeitų puikus animacinis serialas, galintis konkuruoti su Aviuku Šonu: nėra jokios ypatingos …