All posts filed under: Būti tėvais

Vaikų auginimo karjera

Prieš savaitę nemažai moterų rinkosi į Amberton viešbutį, firsty.lt konferenciją „Vaikai ir karjera. Would you rather?“. Dauguma iš jų jau turėjo vaikų „išorėje arba viduje“, kaip gražiai įvardijo vienas iš lektorių, tad atėjo turbūt pasitikrinti, ar tai kaip jos jaučiasi, kaip daro, yra gerai, kartu galbūt sužinoti kokių nors naujovių ar įžvalgų apie darbo rinką. Tokius tikslinius pranešimus skaitė advokatė Laura Augytė-Kamarauskienė ir personalo specialistė Aistė Grigaliūnaitė-Staselienė. Laura pristatė, kuo naujasis darbo kodeksas mamų ir tėčių atžvilgiu skirsis nuo dabar galiojančio (man jis pasirodė palankesnis, išskyrus atleidimo iš darbo atvejus), tačiau patarė dar labai nesigilinti, nes tas projektas gali būti ir vėl atidėtas ar kaitaliojamas. Aistė mokė, grįžtant į darbą po motinystės atostogų, kuo anksčiau pradėti apie tai kalbėtis su darbdaviu. Ne tik jį įspėti, bet ir aptarti būsimas darbo sąlygas, pvz., kad nenorėsite važiuoti į komandiruotes, jeigu vis dar žindote. Taip pat turėti minty, kad ne tik jūsų, bet ir darbdavio situacija gali būti pasikeitusi, tad neatmesti galimybės ieškotis naujo darbo. Darbo pokalbyje galima sulaukti ir nepatogių klausimų: ar dažnai jūsų vaikas serga, kada …

O jis vis dėlto turi savo draugus

Aš tam buvau visiškai nepasirengusi, kai per pietus grįžau namo ir radau savo aštuonmetį namuose ne vieną. Jis buvo parsivedęs savo svečią ir sėdėjo abu ant sofos, žiūrėjo filmuką. Paruošiau pietus ir skubiai iškūriau į darbą, prisakiusi būtinai pavalgyti. Kai grįžau vakare, svečiuose jau buvo dviese, pusiau sergantis jaunėlis, namai aukštyn kojom, pilnos grindys sausų pusryčių trupinių, pietūs nepaliesti. Kai dabar rašau apie tai, viskas atrodo normalu. Ir net šiek tiek juokinga, kad tada baisiausiai įsiutau. Kai svečiai išėjo, ėmiau priekaištauti, kodėl sujaukė namus, kodėl pasikvietė neatsiklausęs, kodėl valgė pusryčius… „Tai ką, aš dėl kiekvienos smulkmenos turiu skambinti ir klausti?“ – tarė jis. Ir tas klausimas liko manyje tūnoti kelias dienas. Dėl kiekvienos smulkmenos, žinoma, ne, žinoma, kvailystė, žinoma, persistengiau. Nesitikėjau, kad atsidursiu tokioje situacijoje, kurios nevaldau, ir tai išmušė iš vėžių. Ir tada mes ramiai pasikalbėjom kaip žmogus su žmogum. Aš galiausiai pasakiau: „Tu esi pakankamai protingas, kad pats nuspręstum, kaip elgtis, kas tinkama ir kas netinkama. Jeigu nežinai, abejoji, tik tada turi skambinti ir klausti tėvų. Bet taisyklės ir susitarimai galioja visada. Mes …

Tėvystės priesaika

Dedikuoju savo draugėms ir pažįstamoms, kurios neseniai susilaukė vaikelio, bet tinka ir absoliučiai visiems tėvams. Dabar topuose Robbie Williams daina „Love My Life“ ir visiškai ją sumaitojantis arogantiškas vaizdo klipas. Užjaučiu dainos autorius, kad klausomasi tik priedainio, o man patinka pakapstyti giliau ir išsitraukusi visus žodžius supratau, kad tai ne šiaip euforija „koks aš nuostabus“, bet priesaika vaikui, kad auginsiu jį taip, jog jis užaugęs pasakys: „Man patinka gyventi!“. Kaip ir daugelio angliškų dainų, žodžiai gana paprasti ir banalūs, bet man ašaros užspaudžia gerklę, kai bandau dainuoti galvodama apie savo vaiką, kuriam pasaulis atrodo ne itin mielas. Aš taip jam noriu pasakyti visa, kas yra šioje dainoje, tik nežinau, kaip… Angliškai suprantantiems vaikams ši daina visai galėtų atstoti lopšinę, nes tai tikrai yra mintys, kuriomis auginame savo vaikus, tikra tėvystės priesaika, nuoširdus pažadas ir pats šilčiausias linkėjimas vaikui. Literatūrinis vertimas: Savo sielą susiek su manim, nes aš niekada tavęs nepaliksiu visiškai. Vieną dieną tavo rankos bus tos stipriosios ir jos prilaikys mane. Turbūt negalėsiu dalyvauti visuose tavo mūšiuose, bet tu juos galiausiai vis tiek laimėsi. …

Kad vaikai užaugtų žmonėmis, o ne pabaisomis

Vaikystė – tai vieta, kur miršta bendravimas. Kalbu apie emocinį bendravimą. Kodėl jis miršta vaikystėje? Todėl, kad mūsų kultūroje tėvai mano, kad vaikų emocijų raišką reikia slopinti ar sušvelninti. Tą matome iš įprastų šiuolaikiniams tėvams frazių, pvz., „Jeigu tuoj pat neužsičiaupsi, tuoj parodysiu, dėl ko žliumbti“, „Jei nesiliausi, eisi į savo kambarį“, „Nedaryk taip“, „Baik“, „Kas taip daro“… Visi šie negatyvūs, anti-jausminiai tėvų žodžiai nebeleidžia vaikams su mumis bendrauti, kurti su mumis santykio. Jeigu žmonės sako, kad jiems sunku nuoširdžiai bendrauti, suvokti, ką jaučia kiti žmonės, tai tik dėl to, kad ta jų smegenų, savasties, sielos dalis buvo numalšinta, uždusinta, išguita. Dėl to dabar šiuolaikinė psichoterapija ir psichologija eina tokiu keliu. Tai iš principo – verslas, kuris padeda žmonėms iš naujo save atrasti. Nes vaikai nepasakys, kaip su jais bendrauti. Nes jų pirminiai bendravimo būdai – emocinis bendravimas, santykio su kitu žmogum kūrimas – buvo sunaikinti. Mums reikia liautis smerkti, „brokuoti“ vaikų emocijas. Mes turime išsiugdyti įprotį kurti santykį, leisti jiems jausti, pykti, pratrūkti. Tik per tokią emocijų raišką ir komunikaciją jie išmoksta save suprasti …

Laiškas mamai, ketinančiai nujunkyti

Gyvenimas su kūdikiu nelengvas. Mažas vaikas reikalauja ištisinio dėmesio: aprengti, nurengti, valgydinti, migdyti, nešioti, prausti, žaidinti ir taip visą parą, rodos, net į tualetą nėra kada nubėgti. Iš ryto užsiplikai arbatos, vakare išgeri. Turbūt jaučiatės smarkiai besiaukojanti, atsisakanti savęs, absoliučiai neturinti laiko sau. Vyras jau turbūt šiaip taip išmoko užsegti sauskelnes, gal apsiima ir maudynėmis, bet vis tiek visą dieną esate tarsi įkalinta namuose. Vienkartinės sauskelnės ir drėgnos servetėlės lengvina išėjimą į pasaulį: nebūtinas tualetas su kriaukle, užtenka šiukšlių dėžės. Bet vis tiek sunku su kūdikiu – jis gi bet kurią akimirką gali užsinorėt valgyti ir su čiulptuku nebūtinai pavyks užkišti. Viešumoje atsisagstyti vieną seksualiausių kūno vietų atrodo kiek nepadoru ar drovu. Net jei ir žinote, kad iš tiesų greičiausiai niekas nepastebės, vos pagalvojus apie šį reikalą kūną turbūt jau varsto įsivaizduojami nemalonūs žvilgsniai. Galbūt auginate įnoringą žmogų, kuris neramus prie krūties, tai valgo, tai nevalgo, rėkia nesuprasi ko, gydytoja vis padejuoja dėl mažo svorio… O ką darysi, kai nežinai, kiek ir kokio pavidalo iš tų krūtų išbėga? Gal per liesas, gal per mažai, gal …