All posts filed under: Būti tėvais

Pirmiausia tu pati

Sapnavau sapną, kuriame padėjau kitiems, nors tą akimirką labiausiai reikėjo rūpintis savo reikalais. Ir, žinoma, paaiškėjo, kad tie kitų reikalai nebuvo labai reikšmingi, tuo tarpu aš daug ko netekau ir man nieks nepadėjo, kad viskas būtų gerai. Priėmiau šį sapną kaip pamokymą pirmiausia rūpintis savimi ir pagal šį pamokymą susiplanavau visą šią sudėtingą dieną. Paprastai esu maksimalistė. Į vieną dieną tiek prikišu sumanymų, kad kitąkart ir trim dienom užtektų. Tada kankinuosi, kad kažkur vėluoju, kažko nepadariau, pamiršau savo, vyro ar vaikų poreikius. Šiandien išaušo kitokia diena. Pirmiausia aš pati. Nevežiau vaiko į mokyklą dėl kelių pamokų ir sutaupiau 30 min. miego. Pasiėmiau jį į mamų susitikimą ir laimėjau ramų pasėdėjimą, nes buvo kas pasirūpina mažuoju. Valgėm kavinėje bendraudami ir nereikėjo sukti galvos, ar namuose esanti sriuba dar valgoma. Išėjome iš susitikimo ankstėliau ir dėl to ankstėliau nuvežiau vaiką į koncerto repeticiją, nereikėjo lėkti paknopstom. Grįžo jis troleibusu, tad laimėjau porą valandų savo reikalams. Ir t. t. Vis rinkausi variantus, kurie man padėtų išlaikyti sveiką protą ir mažiau nervintis. Supratau, kad kai kurie pasirinkimai nors ir …

Kaip užauginti laimingą žmogų?

Visų tėvų tikslas – kad vaikas užaugtų laimingas. Tačiau realybėje, kasdienybėje, ar susimąstome, kaip tą laimę kurti ir kiek mūsų vaikas iš tiesų laimingas? Stabdant netinkamą ar mums nepriimtiną elgesį nėra kada galvoti apie stabdymo metodiką ir kokį poveikį tai daro ateičiai. Norisi, kad tai liautųsi čia ir dabar, ir priklausomai nuo mūsų emocinės būklės, kartais pateisinami ir labai radikalūs auklėjimo būdai. Juos verta vadinti „auklėjimo“ būdais, nes emocijoms nuslūgus greičiausiai suprantame, kad nieko gero tuo nepamokinome, o jei kas būtų matęs tą sceną iš šalies, būtų labai labai gėda. Jei turite minutėlę ramiai pagalvoti apie auklėjimą, kviečiu perskaityti ir apgalvoti tolesnes Sarah`os Ockwell-Smith mintis. Ji kreipia mus vaikų auklėjimą priimti kaip pagalbą vaikui kopti Maslow piramide aukštyn. „Pradedant piramidės apačia, pirmiausia reikia, kad būtų patenkinti vaikų fiziologiniai poreikiai ir kad jie jaustųsi saugūs. Fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo, pastogė ir drabužiai, yra patys elementariausi tam, kad išgyventume. Saugumas kalba apie tai, kad vaikas jaustųsi apsaugotas nuo pavojų ir skriaudos. Tik kai šie du poreikiai patenkinti, galime judėti prie meilės ir priklausymo, o paskui …

Kūdikiai nebūtinai visada laimingi

Atrodytų, kodėl kūdikis neturėtų būti visada laimingas? Mama paprastai šalia, valgyt paduodama, aprengtas tinkamai – jokių rūpesčių! Vis dėlto, jei tikrai įsijaustume į kūdikio vaidmenį (čia kūdikiu vadinu tiesiog mažą vaiką, nuo gimimo iki kokių 2-3 metų), pamatytume, kad yra daugybė dalykų, dėl kurių verta pykti ir liūdėti.  Mama nepaima ant rankų (nes tuo metu maišo karštą sriubą), trina drabužio etiketė ar siūlė, ateina alkio jausmas, norisi valgyti ne šito, bet kito, pykina automobilyje, negaliu pasiekti, man neduoda (tėtis savo brangaus telefono), pavargau ir negaliu nurimti ir daugybė kitų, ko kūdikis nepajėgia net pasakyti, o jei ir pajėgia, tai jiems vis tiek nelemta išsipildyti. Tai ar gali kūdikis visuomet būti laimingas? Ar stebina, kad tuomet jis pradeda zirzti, verkti, rėkti, griūti ant žemės ir t. t.? Lyg ir ne. Tačiau retas pagalvoja apie situaciją iš vaiko perspektyvos. Nes vaiko zirzimas ir rėkimas šauna tiesiai į mūsų emocijas ir išpokši visi loginio proto saugikliai. Toks vaikas mums kelia susierzinimą, nes negalim užbaigti pradėtos veiklos, bejėgiškumo jausmą, nes dvejojam, ką čia toliau daryti, gėdą, jei esam tarp …

Vaikams atostogos, o tėvams…

…galvos skausmas, ar ne? 🙂 Tiems, kas neišveža vaikų pas senelius ir neišsiunčia į stovyklas, tenka patiems sukti galvą, kuo vaikas užsiims per savaitę. Visos mokytojos nori, kad vaikai per atostogas nors kiek paskaitytų, tėvai – kad paspręstų matematiką, pasimokytų anglų, o patys vaikai – kino, dviračių, riedučių, futbolo, į svečius, planšetės ir visų kitų gerų dalykų. Kaip viską suderinti? Paprasta. Aš raginu vaikus susiplanuoti kiekvienos dienos dienotvarkę. Iš tiesų skaitymas, matematika ar kiti mokslai užtrunka labai mažai laiko (po 20-30 min. jau būna pakankamai puslapių perskaityta ar uždavinių išspręsta), na o pramogos plačiai išsikėtoja per dieną, tad tie, kurie šaukia, kad vaikui reikia laisvo, neorganizuoto laiko, nurimkite. Šis planas labiausiai praverčia tam, kad įtikinčiau vaikus, jog per vieną dieną iki valiai pabūti parke, pašokinėti ant batutų, nueiti į kiną ir pasikviesti draugą į svečius, o dar valandą pažaisti planšete tiesiog neįmanoma – diena ne guminė. Taip pat tarnauja ir kaip prevencinė priemonė tokiai situacijai: laukiam atostogų, kad nuveiktume tą, trečią ir penktą, o paskui pasijuntam, kad atostogos baigėsi, o niekas taip ir nenuveikta. Dar …

Drabužiai: kaip jų sumažinti, kad būtų daugiau

Priebėgom skaitau šią knygą: Paskaitau kiek ir specialiai pasidedu. Kad liktų galvoj ta perskaityta mintis. Gromuliuoju gromuliuoju ją, kol įsisąmoninu. Pirmas dalykas, ką man pasakė Marie Kondo, Tvarkos išlaikyti negalintys žmonės gali būti išskiriami tik į tris tipus: negalintys nieko išmesti, negalintys padėti daikto, iš kur paėmė, ir mišrus tipas. Aš esu tas „mišrus tipas“, t. y. 90% populiacijos, kurie ir negali išmesti, ir negali padėti į vietą. Vis tik labiausiai „apsišiukšlinu“ nepadėdama į vietą: šituos skalbinius tuoj išrūšiuosiu (krest ant sofos), šituos popierius tuoj peržiūrėsiu (klest ant stalo), šitą knygą tuoj padėsiu (papt ant kito stalo) ir t. t. Tad kovoju su savim, kad nebūtų tokių „tuoj“ – jei jau nutvėriau, tai reikia užbaigt darbą iki galo. Ir tas ne tik tvarkai padeda, bet ir laiko sutaupo! Tą įsisąmoninau ir dabar jau skaitau apie drabužius. Drabužių ir apskritai nieko, išskyrus vaikiškas knygas, pirkt nemėgstu. Mama kažkodėl iš manęs juokiasi, bet aš tikrai turiu mažai drabužių. Kabinamų drabužių spintą su vyru dalinamės per pusę. Dabar dar kone trečdalį ten dar užima vaikų kostiuminės kelnės ir …