All posts filed under: Būti tėvais

Motinystės ordinai ir medaliai

Vaikai – ne tik gyvenimo gėlės. Dar jie visaip puošia savo mamas. Turbūt visos naujagimių mamos yra patyrusios „šlapių marškinėlių“ efektą. Ištaikius progą nuleki į tualetą. Vos spėji pasibaigti, ko ėjai, ir atsiveja vaikučio „ve ve ve!“ Per marškinius taip ir nubėga srovelės… Juokinga, nes kartais nereikia nė „ve“, užtenka vos mažyčio suniurzgėjimo. „Išsipakavau“ vaiką po nakties, kad pakeisčiau sauskelnę. Guli nuogas ant vystymo lentos, o tuo tarpu skambina seselė iš poliklinikos. Svarbu! Atsiliepiu, o vaiką glaudžiu prie savęs, kad nesušaltų. Kiek ten kalbėjom? Turbūt ne daugiau nei pusę minutės. Bet tik driokst ir naktiniai jau su „kvarbatkom“. Na ir visiška klasika, turbūt madingiausias motinystės aksesuaras. Kiek tokių „ordinų“ mums jie užkabina per pirmus savo gyvenimo mėnesius?… Dažnai matome mamas su baltais marškiniais ir romiai miegančius besišypsančius kūdikius, bet retai kalbame apie tai, kokia yra motinystės realybė. Viena mama jau seniai yra pasakius: tikra motinystė – apšikta ir apvemta. Nebijokime to pripažinti. Ir vis tiek myli tą žmogutį be galo be krašto ir nė kiek ant jo už tas puošmenas nepyksti. P. S. Naujo kūdikio …

Senuosius metus palydint

2020-ieji išties buvo ištisi linksmieji kalneliai. Kažin, ar tikrai kitokie, ar tiesiog labiau apmąstyti ir daugiau visko atskleidę, kai didelę laiko dalį praleidai tik su savimi ir savo namiškiais. Laukdami Naujųjų mes duodame vaikams pildyti metų anketą: koks tavo geriausias draugas, ko šįmet išmokai ir t. t. Vyras įkalbino ir mus, suaugusius užpildyti. Pamenu, rašiau, kad kitais metais norėčiau daugiau laiko skirti šeimai. Kartais tie norai pildosi labai dramatiškai, nes jau nuo kitos dienos daug laiko skyriau antragimiui, kurį paguldė į ligoninę. Paskui buvo tėvelių vakaras pirmagimio mokykloje, kurio metu gali apeiti tau rūpimus vaiko mokytojus ir su jais pasikalbėti. Sužinojau tiek dalykų apie savo vaiką! Iš pradžių labai blogų, o baiginėjantis vakarui – ir labai gerų. Bet supratau, kad labai reikia kažką daryti su jo mokslais. Nelabai jam toje mokykloje. Ėmėm daugiau sėdėti prie jo pamokų, kad nors kažką išmoktų. Atėjo karantino metas. Teko abiem mokiniams skirti daug dėmesio, kad prisijungtų prie reikiamų pamokų ir padarytų reikiamus namų darbus. Kad ir kiek stengėmės, nepadarytieji liejosi kaip iš gausybės rago. Sėdėjom sykį per naktį – …

Dovana – „Mama neužsiėmusi“

Kai verčiau šią knygą, net kelios man pažįstamos moterys viešai pasiskundė, kaip yra apsėstos telefono, kompiuterio ir visokių reikaliukų – niekaip negali atsitraukti ir pabūti tiesiog čia ir dabar, atidžiai išklausyti savo vaiko, apkabinti vyro. Tą patį juto Rachel Macy Stafford. Ji bėgo bėgo, sukos sukos ir vis svajojo, kad kada nors turės tuščių laukelių dienotvarkėje ir tada tai jau pailsės, pašėlios su dukromis, pasimėgaus laiku su vyru. Deja, suprato, kad gyvenimas eina pro šalį, o tas „kada nors“ taip niekad ir neateis, jeigu ji pati nesikeis. Užuot rankoje nuolat laikiusi tai telefoną, tai darbo knygą, o vaikams sakiusi „mama užsiėmusi“, Rachel nusprendė nubrėžti ribą, kada viską pasideda, jos rankos lieka laisvos, akys pasirengusios užmegzti kontaktą, o širdis atvira išklausyti. Savo patirtį ji aprašė knygoje „Hands free mama“, kurios niekaip kitaip nesugalvojau išversti tik „Mama neužsiėmusi“, nes būtent toks atsakymas būtų priešingas tam, ką dažniausiai girdi vaikai. Knygą autorė suskirstė į 12 skyrių su paantraštėmis, kurių kiekviena skelbia kokį nors laimingo gyvenimo aspektą nuo įsisąmoninimo iki dėkingumo. Tie dvylika skyrių labai parankūs ir toms, kurios …