Pusmečio anekdotas
Važiuojame mašina. Keturmetė: – Žiūrėk, juodaodis! Kiek pagalvojusi: – Jis vadinasi lėkštė. Visi: – ? Keturmetė: – Tėtis taip sakė! Visi: – ??? Šešiametis: – Ne lėkštė, o indas…
Važiuojame mašina. Keturmetė: – Žiūrėk, juodaodis! Kiek pagalvojusi: – Jis vadinasi lėkštė. Visi: – ? Keturmetė: – Tėtis taip sakė! Visi: – ??? Šešiametis: – Ne lėkštė, o indas…
Mamos dažnai pasijunta besirūpinančios visais aplinkiniais, tik nėra nė vieno, kas pasirūpintų jomis pačiomis. Kai pajunti, kad nervina menkiausias mažmožis, kai dažniau kalbi pakėlus balsą nei ramiai, kai norisi verkti vos atsibudus ryte – rimtas ženklas, kad pervargai. Ar tą kas nors mato? Ne. Vaikai ir toliau neužsičiaupdami bėgs su savo rūpesčiais: mama, noriu gerti, mama, noriu sysi, mama, ką veikt… Vyras turi savo reikalų. Nieks nežinos, kaip jaučiatės, jeigu niekam nepasakysit. Kol dar ne vėlu, dar ne visiškas nuovargis, verta perkalbėti su vyru, kaip dalinatės namų ruoša ir rūpinimusi vaikais. Gal jis bent laikinai gali keliskart iš eilės pakeisti sauskelnes, nuvesti į darželį ar pabūti lauke? Dažnai didžiausias gyvenimo „griovėjas” būna miego stygius. Tad jei vienas anksti keliasi darbo dienomis, tai kitas lai keliasi anksti savaitgaliais. Arba savaitgalį galima dalintis – vienas tingus rytas vienam, kitas – kitam. Keletas būdų palengvinti kūdikystę Būtinai nors kartą per savaitę išeikite kur nors viena, tegu ir pusvalandžiui tarp maitinimų. Tai gali būti buitinė išvyka į artimiausią parduotuvę pieno ir duonos ar nesamo šunelio „pavedžiojimas” aplink keletą namų …
Daug metų iš eilės prieš Kalėdas įsigydavome Supergarden advento kalendorių. Bet šįmet bus kitaip!
Vaikai – ne tik gyvenimo gėlės. Dar jie visaip puošia savo mamas. Turbūt visos naujagimių mamos yra patyrusios „šlapių marškinėlių” efektą. Ištaikius progą nuleki į tualetą. Vos spėji pasibaigti, ko ėjai, ir atsiveja vaikučio „ve ve ve!” Per marškinius taip ir nubėga srovelės… Juokinga, nes kartais nereikia nė „ve”, užtenka vos mažyčio suniurzgėjimo. „Išsipakavau” vaiką po nakties, kad pakeisčiau sauskelnę. Guli nuogas ant vystymo lentos, o tuo tarpu skambina seselė iš poliklinikos. Svarbu! Atsiliepiu, o vaiką glaudžiu prie savęs, kad nesušaltų. Kiek ten kalbėjom? Turbūt ne daugiau nei pusę minutės. Bet tik driokst ir naktiniai jau su „kvarbatkom”. Na ir visiška klasika, turbūt madingiausias motinystės aksesuaras. Kiek tokių „ordinų” mums jie užkabina per pirmus savo gyvenimo mėnesius?… Dažnai matome mamas su baltais marškiniais ir romiai miegančius besišypsančius kūdikius, bet retai kalbame apie tai, kokia yra motinystės realybė. Viena mama jau seniai yra pasakius: tikra motinystė – apšikta ir apvemta. Nebijokime to pripažinti. Ir vis tiek myli tą žmogutį be galo be krašto ir nė kiek ant jo už tas puošmenas nepyksti. P. S. Naujo kūdikio …
2020-ieji išties buvo ištisi linksmieji kalneliai. Kažin, ar tikrai kitokie, ar tiesiog labiau apmąstyti ir daugiau visko atskleidę, kai didelę laiko dalį praleidai tik su savimi ir savo namiškiais. Laukdami Naujųjų mes duodame vaikams pildyti metų anketą: koks tavo geriausias draugas, ko šįmet išmokai ir t. t. Vyras įkalbino ir mus, suaugusius užpildyti. Pamenu, rašiau, kad kitais metais norėčiau daugiau laiko skirti šeimai. Kartais tie norai pildosi labai dramatiškai, nes jau nuo kitos dienos daug laiko skyriau antragimiui, kurį paguldė į ligoninę. Paskui buvo tėvelių vakaras pirmagimio mokykloje, kurio metu gali apeiti tau rūpimus vaiko mokytojus ir su jais pasikalbėti. Sužinojau tiek dalykų apie savo vaiką! Iš pradžių labai blogų, o baiginėjantis vakarui – ir labai gerų. Bet supratau, kad labai reikia kažką daryti su jo mokslais. Nelabai jam toje mokykloje. Ėmėm daugiau sėdėti prie jo pamokų, kad nors kažką išmoktų. Atėjo karantino metas. Teko abiem mokiniams skirti daug dėmesio, kad prisijungtų prie reikiamų pamokų ir padarytų reikiamus namų darbus. Kad ir kiek stengėmės, nepadarytieji liejosi kaip iš gausybės rago. Sėdėjom sykį per naktį – …