All posts tagged: 5 m. vaikas

Mokymasis per praktiką – Kaziuko mugė darželyje / mokykloje

Kaziuko mugė – man pats pačiausias renginys ugdymo įstaigoje, jei tik suaugusieji geba atiduoti veiksmą į vaikų rankas. Kai vaikai kasdieniame gyvenime yra tik norėtojai ir pirkėjai, šis renginys – vos ne vienintelis toks, kur vaikui geriausiai atsiskleidžia, kaip sukasi pasaulis, kaip uždirbami pinigai, kaip jų uždirbt daugiau, greičiau, su mažiau pastangų ir išlaidų. Ar bent jau kaip per daug neišleisti. Kaziuko mugės koncepcijų gali būti daug, bet dalyvio tikslas tas pats – uždirbti. Norint uždirbti, turi gerai suvokti, kas bus tavo pirkėjas, kas labiausiai virpins jo širdį, pro ką jis niekaip nepraeis. Žinoma, ir įsivertinti, kiek lėšų jis turės ar norės skirti. Šitą vaikui suvokti, aišku, sunku, bet pedagogai ir tėvai gali „pavairuoti“ tiek teikdami konkrečias idėjas mažesniems vaikams, tiek keldami klausimus didesniems. Taip pat reikia nepamiršti, kad Kaziuko mugė – tai prekyba savo dirbiniais, tad klausimas būsimam pardavėjui: ką tu gali pagaminti greitai, daug ir su mažomis finansinėmis sąnaudomis. Ne šiaip pagaminti, bet kad būtų patrauklu pirkėjui ir turėtų konkurencinį pranašumą tarp kitų: naudinga arba smagu, unikalu, protinga kaina. Čia prieštaraučiau tokiems šeimyniniams …

Ką vertingo ir smagaus skaitėme 2016-aisiais

Vienas didžiausių džiaugsmų tapus mama – kad gali „legaliai” skaityti vaikiškas knygas: pasinerti į paprastai nepaprastus nuotykius, juoktis iš kvailų pokštų, patikėti neįmanomu, susigraudinti dėl meilybių, žiūrinėti iliustracijas. Sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai perskaitėm per kuriuos metus, nes kai kurios knygos skaitomos vėl ir vėl keletą metų iš eilės, kitos po pirmo karto pasirodo nevertingos ir tuoj pat iškeliauja kitur laimės ieškoti. Bet skaitymo įspūdžiais norisi dalintis, tad atrinkau krūvelę, kuri labiausiai įsiminė iš 2016-ųjų metų skaitymų ir sudėliojau į TOP5 grupėmis. Tiesą sakant, derinti priešmokyklinuko ir pradinuko skonį bei teksto suvokimo galimybes buvo gana sudėtinga, tad čia rasite ir labai vaikiškų, ir gana rimtų knygų. Iš tiesų taip ir stengiuosi kaitalioti – imu vieną knygą labiau orientuotą į vieną, paskui – labiau orientuotą į kitą klausytoją, o kartais skaitom kelias iš karto: gabalėlį iš vienos ir gabalėlį iš kitos. Taigi… #5 „Vaikų pasaka” (Vyturys, 1990) – tai liaudies pasaka iš archyvo. Prisimenu šią pasaką iš darželio, bet pati neturėjau, pirkau Mamų mugėje. Ėmiau dėl to, kad parašytas gana linksmas tekstas didelėmis raidėmis, tad mano pradedančiajam …

„mažoji raidė” glosto širdį magiškais siužetais ir pasakiškomis iliustracijomis

Trys gražios knygelės, pasiekusios mūsų namus tuo pačiu metu – tai leidyklos „mažoji raidė” „Svajonė”, „Lugai” ir „Brunas”. Visos trys – svajokliškos, paslaptingos. Lugai – tokie maži pasakiški padarėliai, kurie pirmąkart išgyvena naktį ir dėl to ji yra TOKIA naktis. Čia mažylius apie gyvenimą moko vyresnieji broliai, o paaugliai maištauja prieš tėvus, nes nenori užaugti ir pamiršti mėgautis žvaigždėtu dangumi. Vis tik galiausiai visi vaikai grįžta namo. Pasakojimas mielas, bet vietom pritemptas, tačiau puikios iliustracijos kviečia vartyti knygelę vėl ir vėl. Tinka skaityti su žibintuvėliu, pasisplėpus po antklode 🙂 „Svajonė” – kitaip pasakiškas, svajingas ukrainiečių autorių pasakojimas apie svajonę – paukštelį, kuris vis auga auga, kol nusineša svajotoją ant savo sparnų. Įdomi mintis, kad svajonės auga sapnuojant. Angliškai, žinoma, dream reiškia tiek svajonę, tiek sapną. O knyga yra dvikalbė ir iš pradžių su vyresnėliu žaidėm žaidimą: jis skaito lietuviškai, o aš tuo pat metu – angliškai. Buvo įdomu sekti vaiko skaitymo greitį ir intonacijas, nors jį šiek tiek erzino mano „užgarsinimas” 😀 Knygelė miela atsipalaidavimui, labai tinka prieš miegą, kaip mes dažniausiai ir skaitom. „Brunas” …