All posts tagged: žindymas

Naujagimis geba pasirūpinti savimi

Ką reikia daryti? Tikėti Gamta. Jei protas stipresnis už intuiciją, paskaityti straipsnių, pažiūrėti video apie 9 žingsnelius. Prieš gimdymą susitarti su akušere, kad užgimusio vaikelio neskubins žįsti, kad netrukdys jo prausimu, matavimu ir kitais rutininiais dalykais. Atsipalaiduoti ir turėti kantrybės.

Kaip sėkmingai žindyti savaime?

Minint Pasaulinę žindymo savaitę net keliose vietose mačiau šmėkštelint mintį: žindymas yra natūralus, tai kodėl daugeliui neišeina savaime? Bandžiau vienur diskutuoti, kad labai daug lemia aplinka. Mes jau nesame tos laukinės moterys, kurios viską žino savo primatiškomis smegenimis. Mes – labai sukultūrėjusi rūšis, kuriai reikia instrukcijų net tam, kaip laikyti tą mažulytį gležną naujagimį ir kaip jį apsikakojusį nuprausti. Mus labai veikia tos visos instrukcijos, dienotvarkės, laikrodžiai, mililitrai, gramai, kurie greičiausiai buvo kurti tam, kad viskas būtų paprasčiau, bet dažnai dabar nuo to tampa tik sunkiau – nes reikia trūks plyš į visus tuos laikrodžius, gramus ir kita įsisprausti! Čia dar prisideda reklaminis fonas su tyliai miegančiais angeliukais baltuose pataliukuose ir pasidažiusiomis nepriekaištingų formų atsipalaidavusiomis mamomis. Jos lengvai žongliruoja buteliukais, čiulptukais ir sauskelnėmis, o jų gyvenimas su kūdikiu – lyg cukruota pasaka. Kai pamatai paskui savo kruviną, subliuškusiu pilvu realybę, kurią dar vienas nekontroliuojamas veikėjas nuolat puošia tai kakučiais, tai apvirškintu pienu ir nežinia ko vis rėkia, gali ir silpna pasidaryti. Ar nekyla minčių, kad kažką ne taip darau? Matyt, tie čiulptukai ir buteliukai tikrai …

Penkios priežastys, kodėl aš žindau

Aštuntoji žindančios mamos advento kalendoriaus diena skirta pasidalinti priežastims, kodėl aš žindau. Ką gi. Žodžio „aš“ taip maža aktyviame mamos žodyne, kad už jo mielai užsikabinsiu. „Aš“ – tai „ego“, o „ego“ – tai kažko norėti. Štai ko norėdama AŠ žindau: 1) Noriu išsimiegoti. Pripažinsiu, kad vaikams skiriu kur kas daugiau nei 7 minutes per dieną. Dar šiek tiek dirbu. Dar šiek tiek savanoriauju. Dar įdomu šį bei tą paskaityt, šį bei tą paklausyt, šį bei tą parašyt. Ne, nieko nespėju (mano el. pašte apie 550 neskaitytų laiškų!). Labiausiai nespėju vyro ir miego. Su pirmuoju nieks nepadės, tik jis pats. O su antruoju mielai į pagalbą atskuba mažylis. Mudu susikabinam burna-krūtis ir turiu legalią priežastį užplūdus oksitocinui užmerkt akis kaip jis ir kažką greitosiomis pasapnuot. Kartais, kai matau, kad bevalgydamas baigia užsiliūliuot, abu susirangom lovoj ir net kelias valandas nusnaudžiam! Ką jau kalbėt apie naktį. Miegam greta, kai jis ima urgzti, pramerkiu pusę akies, kad susigaudyčiau, kur galva, kur uodega, jei reikia, apsiverčiu ant kito šono, pakišu krūtį ir tiek žinių. Manęs klausia, ar miega …

Kas pasiuvo man tobulą suknelę?

Netrukus po to, kai labai paverkiau kad nėr ką apsirengt žindančiai mamai, nusižiūrėjau dvi sukneles. Viena liemenuota, pūstu sijonu, krūtinės sritis turi užtrauktuką per vidurį. Nea. Visai netiko modelis, net per sutrauktą liemenį atrodžiau stora. Užtrauktuką per vidurį tektų segtis žemyn iki pat bambos. Kartu gavau skraistę, kurį tą prasegimą uždengtų, tačiau nesugebėjau rasti būdo, kaip ją gražiai ryšėti. Paskui atkeliavo laisvo modelio, vos platėjanti, specialiai žindymui skirta suknelė. Ji man – tobula! Gerai atrodo, nesiglamžo, pakankamai laisva nevaržomiems judesiams, pakankamai prigludusi nešioklei, patogi maitinti visais atvejais. Vienintelis minusas – kad reikės skalbti rankomis… Bet visais kitais atžvilgiais esu patenkinta iki mėnulio ir atgal! Kas ją pasiuvo? Cirilė!

Problema – drabužiai nėščiosioms ir žindančioms mamoms

Kai buvau nėščia, labai norėjau puoštis. Norėjau sijonų, suknelių… Nėra! Sijonų nėščiosioms apskritai neradau, tik vis tuos pačius kelis džinsinius modelius. Suknelių reikalai šiek tiek geresni, bet… Dauguma jų baigiasi aukščiau kelių: Be to, labai ieškojau spalvų: O radau tik ir labai daug Nuo – bo – du ! Įdomesni modeliai ir įdomesnių spalvų tik sportiniame, laisvalaikio stiliuje. Bet jeigu aš einu į darbą, į šventę, dalyvauju tėčio jubiliejuje, o ne vien sėdžiu parke su knyga ir lankau nėščiųjų mankštas, ką rengtis? Ta pati problema išlieka pagimdžius. Aš ir toliau noriu puoštis – džiaugtis savo motinyste. Dabar taip populiarūs neaiškaus liemens siluetai – idealu ką tik pagimdžius, kai dar juokingai atsikišęs ištuštėjęs pilvas. Bet stop, kaip prieiti prie krūties, kad pažindytum kūdikį? Kai kada gali rasti modelių, kurie atsisagsto per vidurį, tačiau tai išties vienas prasčiausių priėjimų. Viską atsegti iki bambos užima pakankamai laiko, kad vaikas įsiverktų, žindant pusė viršutinės torso dalies lieka nuoga. Gal ir nieko, jeigu esate pratusi prie atvirų pečių ir gilių iškirpčių. Antraip norisi griebtis skraistės. Tačiau kam tada tas žavus …