All posts filed under: Vaiko sveikata

Naujagimis geba pasirūpinti savimi

Ką reikia daryti? Tikėti Gamta. Jei protas stipresnis už intuiciją, paskaityti straipsnių, pažiūrėti video apie 9 žingsnelius. Prieš gimdymą susitarti su akušere, kad užgimusio vaikelio neskubins žįsti, kad netrukdys jo prausimu, matavimu ir kitais rutininiais dalykais. Atsipalaiduoti ir turėti kantrybės.

Kaip sėkmingai žindyti savaime?

Minint Pasaulinę žindymo savaitę net keliose vietose mačiau šmėkštelint mintį: žindymas yra natūralus, tai kodėl daugeliui neišeina savaime? Bandžiau vienur diskutuoti, kad labai daug lemia aplinka. Mes jau nesame tos laukinės moterys, kurios viską žino savo primatiškomis smegenimis. Mes – labai sukultūrėjusi rūšis, kuriai reikia instrukcijų net tam, kaip laikyti tą mažulytį gležną naujagimį ir kaip jį apsikakojusį nuprausti. Mus labai veikia tos visos instrukcijos, dienotvarkės, laikrodžiai, mililitrai, gramai, kurie greičiausiai buvo kurti tam, kad viskas būtų paprasčiau, bet dažnai dabar nuo to tampa tik sunkiau – nes reikia trūks plyš į visus tuos laikrodžius, gramus ir kita įsisprausti! Čia dar prisideda reklaminis fonas su tyliai miegančiais angeliukais baltuose pataliukuose ir pasidažiusiomis nepriekaištingų formų atsipalaidavusiomis mamomis. Jos lengvai žongliruoja buteliukais, čiulptukais ir sauskelnėmis, o jų gyvenimas su kūdikiu – lyg cukruota pasaka. Kai pamatai paskui savo kruviną, subliuškusiu pilvu realybę, kurią dar vienas nekontroliuojamas veikėjas nuolat puošia tai kakučiais, tai apvirškintu pienu ir nežinia ko vis rėkia, gali ir silpna pasidaryti. Ar nekyla minčių, kad kažką ne taip darau? Matyt, tie čiulptukai ir buteliukai tikrai …

Penkios priežastys, kodėl aš žindau

Aštuntoji žindančios mamos advento kalendoriaus diena skirta pasidalinti priežastims, kodėl aš žindau. Ką gi. Žodžio „aš“ taip maža aktyviame mamos žodyne, kad už jo mielai užsikabinsiu. „Aš“ – tai „ego“, o „ego“ – tai kažko norėti. Štai ko norėdama AŠ žindau: 1) Noriu išsimiegoti. Pripažinsiu, kad vaikams skiriu kur kas daugiau nei 7 minutes per dieną. Dar šiek tiek dirbu. Dar šiek tiek savanoriauju. Dar įdomu šį bei tą paskaityt, šį bei tą paklausyt, šį bei tą parašyt. Ne, nieko nespėju (mano el. pašte apie 550 neskaitytų laiškų!). Labiausiai nespėju vyro ir miego. Su pirmuoju nieks nepadės, tik jis pats. O su antruoju mielai į pagalbą atskuba mažylis. Mudu susikabinam burna-krūtis ir turiu legalią priežastį užplūdus oksitocinui užmerkt akis kaip jis ir kažką greitosiomis pasapnuot. Kartais, kai matau, kad bevalgydamas baigia užsiliūliuot, abu susirangom lovoj ir net kelias valandas nusnaudžiam! Ką jau kalbėt apie naktį. Miegam greta, kai jis ima urgzti, pramerkiu pusę akies, kad susigaudyčiau, kur galva, kur uodega, jei reikia, apsiverčiu ant kito šono, pakišu krūtį ir tiek žinių. Manęs klausia, ar miega …

Aistros dėl žindymo

99,9% populiacijos sutiks, kad motinai žindyti savo kūdikį yra normalu. Vis tik konkretūs atvejai ir konkrečios situacijos kelia daug aistrų ir diskusijų. Dėl ko ne(be)galime ramiai žiūrėti į žindančią moterį ir kodėl žindymo temos sutinkamos taip kontroversiškai? Nežinojimas Visuomenėje matome mažai motinų su žindomais kūdikiais, neretai mūsų pirmagimis tampa pirmuoju kūdikiu artimoje aplinkoje ir daugelis mamų pasijunta kaip į barščius įmestos musės: už ko tą mažutėlį laikyti prausiant, kaip jį migdyti, ką su juo veikti? Žindymo realybė taip pat iki tol nepažinta, tad užplūsta visokiausi klausimai ir abejonės: kiek minučių jis turėtų valgyti, ar gerai jį laikau, kiek jis suvalgė, kaip žinoti, kad turiu pieno, ar mano pienas ne per liesas, po kiek minučių keisti krūtį, kodėl man skauda?… Jei tuos klausimus atsakome, staiga tampame ekspertėmis, kurioms maga savo patirtimi pasidalinti su kitomis. Gerai, jei ta patirtis sėkminga ir teisinga, bet kartais darydamos neteisingus veiksmus sulaukiame gerų rezultatų, tačiau kitoms mamoms, kurios pasikliaus mūsų patarimais, galime pridaryti bėdos. O tų patarimų mėgsta dalyti visi, pradedant anyta ir baigiant sauskelnių gamintojais. Nenuostabu, kad jie dažnai prieštaringi. …

Maži ir dideli iššūkiai

Šiandien aš savimi didžiuojuosi, nes man pavyko su visais trim vaikais tip top laiku ir be pykčių nuvažiuoti pas gydytoją! Viduriniajam reikėjo pas foniatrą – balso stygų specialistą. Jis nuo mažumės turi stiprų balsą, mėgsta muziką, tad praėjusį rudenį užrašiau į ankstyvojo muzikinio ugdymo klasę Liepaitėse. Neprašoviau, dainuot jam tikrai labai patinka. Dar užsispyrė išmokt groti smuiku. Taigi pavasarį dalyvavo Ąžuoliuko stojamuosiuose. Į Liepaites patekti buvo paprasta, matyt, jie labai norėjo margesnio, ne vien mergaičių kolektyvo. O Ąžuoliuke V. Miškinis į vaiką pasižiūrėjo labai rimtai. Sako, užkimęs, grįžkit su LOR pažyma. Nuvedžiau pas šeimos gydytoją, sako, gerklė vos vos paraudus, bet šiaip sveikas, negaliu siųst pas LOR. Einam su ta išvada į papildomą perklausą. V. Miškinis sako, paraudus gerklė – laikina, bet balsas džeržgia: arba iš prigimties toks, arba dėl charakterio, iš pasiutimo prarėktas. Ir davė mums trečią šansą rugsėjį. O taip, iš pasiutimo prarėktas – čia kaip tik apie mano vaiką. Jei jis ko supyksta, tai turbūt visas Vilnius girdi – rauda visu balsu ir specialiai dar užgarsina. Būtų smagu patekt į Ąžuoliuką ir …