All posts tagged: skaitymas vaikui

Knygų minutės

Atsimenat filmą apie Lesę? Tada visi vaikai norėjo tokio škotų aviganio. Ir aš specialiai neieškau šio filmo rodyti savo vaikams 🙂 Bet skaitėm knygą apie asiliuką. Daug asiliukų. Kūčių vakarui kaip tik išpuolė istorija apie asiliuką, nešusį nėščią Mariją. Dar čia yra ryškių vaizdų apie karą, bet vaikų jie neišgąsdino. O aš… …užsimaniau asiliuko…….   *** Vienas iš džiaugsmų turėti vaikų – kad gali „legialiai“ skaityti vaikų literatūrą. Kai išėjo Haris Poteris, save laikiau jau smarkiai suaugusia ir kantriai laukiau, kol Poterį skaitys mano vaikai. Ta diena išaušo – pasiėmėm pirmąją dalį iš bibliotekos. Neįsivaizduoju, kaip leidyklos iš pradžių galėjo atsakyti J. K. Rowling. Ne tik nuotykiai įtraukia, regi tarsi filmą, bet ir parašyta vaizdinga kalba. Tikras skaitymo malonumas! Skaitant prieš miegą vis gaila, kad baigėsi skyrius ir norisi dar. Buvo tik laiko klausimas, kada vyresnėlis nusičiups ir pabaigs skaityti vienas. Taip, mums dar liko apie trečdalis knygos, o dičkis jau spirga papasakoti, kaip viskas baigėsi 🙂   *** Pasakoti apie perskaitytas knygas vyresnėliui pastaruoju metu maga ne tik mums. Labai gerai veikia knygų pristatymai …

Buvom bibliotekoj, knygų nematėm

Šiandien popietę praleidom Martyno Mažvydo bibliotekoje. Eina sau, koks ten modernas! Man labai patiko. Bet knygų neišsirinkom, nebuvo kada… Pradžioj dalyvavom knygos apie pelės ir dramblio draugystę pristatyme ir gaminome drambliškus laiškus geriausiems draugams. Paskui nuėjom į pačios bibliotekos dirbtuves „Pats sau“. Čia ir pramirkom iki bibliotekos uždarymo 🙂 Dirbtuvės ir namie dar nesibaigia, užtai jau dvi tūtelės PVA baigės… 🙂 Save

Ką vertingo ir smagaus skaitėme 2016-aisiais

Vienas didžiausių džiaugsmų tapus mama – kad gali „legaliai“ skaityti vaikiškas knygas: pasinerti į paprastai nepaprastus nuotykius, juoktis iš kvailų pokštų, patikėti neįmanomu, susigraudinti dėl meilybių, žiūrinėti iliustracijas. Sunku suskaičiuoti, kiek tiksliai perskaitėm per kuriuos metus, nes kai kurios knygos skaitomos vėl ir vėl keletą metų iš eilės, kitos po pirmo karto pasirodo nevertingos ir tuoj pat iškeliauja kitur laimės ieškoti. Bet skaitymo įspūdžiais norisi dalintis, tad atrinkau krūvelę, kuri labiausiai įsiminė iš 2016-ųjų metų skaitymų ir sudėliojau į TOP5 grupėmis. Tiesą sakant, derinti priešmokyklinuko ir pradinuko skonį bei teksto suvokimo galimybes buvo gana sudėtinga, tad čia rasite ir labai vaikiškų, ir gana rimtų knygų. Iš tiesų taip ir stengiuosi kaitalioti – imu vieną knygą labiau orientuotą į vieną, paskui – labiau orientuotą į kitą klausytoją, o kartais skaitom kelias iš karto: gabalėlį iš vienos ir gabalėlį iš kitos. Taigi… #5 „Vaikų pasaka“ (Vyturys, 1990) – tai liaudies pasaka iš archyvo. Prisimenu šią pasaką iš darželio, bet pati neturėjau, pirkau Mamų mugėje. Ėmiau dėl to, kad parašytas gana linksmas tekstas didelėmis raidėmis, tad mano pradedančiajam …

„mažoji raidė“ glosto širdį magiškais siužetais ir pasakiškomis iliustracijomis

Trys gražios knygelės, pasiekusios mūsų namus tuo pačiu metu – tai leidyklos „mažoji raidė“ „Svajonė“, „Lugai“ ir „Brunas“. Visos trys – svajokliškos, paslaptingos. Lugai – tokie maži pasakiški padarėliai, kurie pirmąkart išgyvena naktį ir dėl to ji yra TOKIA naktis. Čia mažylius apie gyvenimą moko vyresnieji broliai, o paaugliai maištauja prieš tėvus, nes nenori užaugti ir pamiršti mėgautis žvaigždėtu dangumi. Vis tik galiausiai visi vaikai grįžta namo. Pasakojimas mielas, bet vietom pritemptas, tačiau puikios iliustracijos kviečia vartyti knygelę vėl ir vėl. Tinka skaityti su žibintuvėliu, pasisplėpus po antklode 🙂 „Svajonė“ – kitaip pasakiškas, svajingas ukrainiečių autorių pasakojimas apie svajonę – paukštelį, kuris vis auga auga, kol nusineša svajotoją ant savo sparnų. Įdomi mintis, kad svajonės auga sapnuojant. Angliškai, žinoma, dream reiškia tiek svajonę, tiek sapną. O knyga yra dvikalbė ir iš pradžių su vyresnėliu žaidėm žaidimą: jis skaito lietuviškai, o aš tuo pat metu – angliškai. Buvo įdomu sekti vaiko skaitymo greitį ir intonacijas, nors jį šiek tiek erzino mano „užgarsinimas“ 😀 Knygelė miela atsipalaidavimui, labai tinka prieš miegą, kaip mes dažniausiai ir skaitom. „Brunas“ …

Knygelės mažučiams

Ar jūsų lentynoj jau yra šios knygos? Tuoj papasakosiu, kodėl jos ten turi būti, ypač jei turite 1-3 metų pypliuką. Dešimt dramblių taip ir nenuėjo į svečius pas kitus dešimt dramblių. Nors ne, tai pasaka be galo, nes grįžę namo jie nusprendė, kad labiausiai pasaulyje norėtų eiti į svečius! Tad knygelę vėl galima versti nuo pradžių. Tikroviškai pilki drambliai kaip tikri drambliai neturi vardų. Jie vadinasi Senelis Dramblys, Močiutė Dramblė, žinoma, Mama ir Tėtis, o jų vaikai – Mažiausias, Vos didesnis, Šiek tiek didesnė ir panašiai. Bet kaip tikri žmonės jie susižavi visokiais pašaliniais dalykais ir pameta pagrindinį tikslą: kažkam rūpi pažaisti su beždžioniuku, kažkam – pasitaškyti baloje ar pagainioti drugelį, Močiutė nepraeina nepaplepėjusi su vaikystės draugėmis, o Senelis imasi padėti kitiems drambliams sunkiame darbe, tad į svečius nueina tik Mama… Lūžk iš juoko, kai pirmoji atsilikusi ir paskutinė grįžusi į vorelę Močiutė nepatiki, kad su draugėm praleido visą dieną: „Nepasakok man pasakų, aš čia vos penkias minutes šnektelėjau“. O Mamą Dramblę nors prie žaizdos dėk – taip ji su meile susirenka visus savo paklydėlius. …