All posts tagged: žaidimai

Ką veikiame gūdžiais vakarais

Smagiausia, bet sudėtingiausiai įgyvendinama šeimos veikla man – stalo žaidimai. Mes jų turim daug ir įvairių, visi mėgstam žaisti, bet sunku suderinti, kad visi tuo pat metu turėtų laiko ir noro žaisti tą patį. O kai kurie geri žaidimai taip ir neturi šanso būti dažnai žaidžiami, nes ten reikia gerai pasukti galvą, o vakare galvos sukti jau visai nebesinori. Tai imam ką nors paprasto, pavyzdžiui, „Sudėk keturis“ arba „Blitz“. Be to, ką moko stalo žaidimai: laikytis taisyklių, palaukti savo eilės, įvertinti aplinkybes, greitai reaguoti, susitaikyti su nesėkme, būti pakančiam kitiems, tai dar yra puikus metas ko nors gero užkrimsti. Kai esi įsitraukęs į kokią veiklą, valgai nejučia. Ir nejučia prišlamšti vitaminų su pjaustytais obuoliais ar kriaušėmis. O jei turi SMART formos vitaminų, tai nei plauti, nei pjaustyti, tiesiog duodi ir vaikai siurbia pasimėgaudami. Ir vis galvoju: kodėl jie stalo? Pas mus dažniausiai būna grindų žaidimai. Užtat stalo knygos. Ilgai ruošiausi įrengti skaitymo kampelį: kilimas, pagalvėlės ir krūvelė knygų. Bet nejučia įsirengėm skaitymo stalą ir jis tikrai pasiteisina!

Žiemužė – viena dėžutė, šeši scenarijai

Kai šlapia šlapia kur dairais, tai žaidžiam žiemą namie. Kultinis žaidimas „Memo“. Kai šešiametį pagauna azartas, tik laikykis… Mes jau dičkiai, todėl išsidedam visas 48 korteles. Jaunesni gali pradėt ir nuo 12, o visai mažuliai – gal net kokių 6. Paskui atskiriam besikartojančius paveiksliukus ir dėliojam loto. Sugalvojom dar ir savo taisyklių variantą. Gerai veikia, kai žaidžiam dviese. Korteles sudedam į malką ir imam iš eilės nuo viršaus. Jei paveiksliukas tinka, dedam ant kortelės. Jei neturim tokio, pasiliekam ir kitu ėjimu galim apsikeisti su varžovu. O šešėlių loto – dar smagiau: nespalvotus paveiksliukus paverčiam spalvotais! Keturmečiui jau nesunku, bet ir šešiamečiui smagu. Dėžutėje yra šeši scenarijai, kaip žaisti su šiais žiemiškais, kalėdiškais paveikslėliais. Dar galima traukti iš eilės ir kurti kalėdinę pasaką. Iki švenčių spėsite Žiemužę įsigyti čia, o vienam norinčiam padovanosiu. Pageidavimų laukiu čia ar feisbuke iki gruodžio 19 d. 24:00.

10 būdų panaudoti obuolį prasmingai ir kitos gudrybės

Šįmet keistas sezonas – pas vienus nė vieno obuoliuko nėra, o pas kitus – nors vežimu vežk. Kur tuos obuolius dėti? Valgymo būdai Virkite obuolienę. Tinka užsitepti ant minkštos šviesios duonos, sutepti vaflių lakštus. Ypač skanu su cinamonu. Spauskite sultis. Jei turite aparatą, bus labai paprasta. O vaikams – įdomu: iš kieto obuolio pasidaro skystis ir sausa košė. Jei nebijo ūžesio, tai mielai pagelbės prie paties aparato. Paskui apžiūrėkite detales – kas tuos obuolius spaudžia ir iš kur pasidaro sultys? Supjaustykite skiltelėmis ir padėkite pasiekiamoje vietoje. Dubenėlis šalia žaidžiančio vaiko ištuštėja nepastebimai. Kepkite obuolių pyragą, įtarkuokite į košę, blynus, pagardinkite salotas… Nevalgymo būdai Supjaustykite obuolį maždaug kubeliais, duokite saują dantų krapštukų, tegu vaikas konstruoja. Išbandykite, kaip genda obuolys skirtingoje aplinkoje: įmerkite skiltelę į citrinos rūgšties tirpalą, actą, sūrų vandenį, o vieną palikite tuščioje stiklinėje. Dar vieną galite įdėti į šaldytuvą. Po kelių dienų žiūrėkite rezultatus: šaldytuve mikroorganizmų dauginimasis dėl šalčio sulėtėja, todėl maistas ten ilgiau išlieka šviežias, sausai paliktas obuolys sudžiūsta, nes jo drėgmė išgaruoja į aplinką, actas veikia antibakteriškai, todėl obuolys jame neapauga pelėsiu …

Ką veikti per Velykas?

Velykiniai pusryčiai prasideda margučių rungtynėmis, ar ne? Taukšt į buką galą – kieno stipresnis. Svarbu, kad priešininkas netaikytų smailiuoju galu 😉 Bet dažniausiai laimi tas, kuris muša, taip? Sako, senovės lietuviai apgaudavo tokias varžybas laimėdami su mediniu kiaušiniu. Bet juk medinis akivaizdžiai skiriasi nuo tikro, ar ne? 🙂 Su mediniais mielai pažais kūdikiai, o paaugusiam špokiukui bus įdomu daužti tikrą kiaušinį. Atsimenu, kad maniškiams, kai buvo 2-3 metų amžiaus, tik daužt ir daužt, paskui lupt, bet kas valgys – jau nežinia…. 🙂 Žinot, lietuvių liaudis turi tokį tradicinį žaidimą – margučių ridenimas. Pasidarai lovelį (turi būti aukštais kraštais, kad kiaušinis nusiridentų iki galo) ir rita kiekvienas po 2-3 kiaušinius. Jei atsimuša į varžovo kiaušinį, tą kiaušinį pasiima ir kitu ypu gali rident jau +1 kiaušinį. Taip kol vienas žaidėjas visus kiaušinius surenka arba kol pabosta ir laimi tas, kuris turi daugiausia kiaušinių. Didžiuojuos, kad mano mažėlis pernai laimėjo šį žaidimą mieste. Ne tiek, kad laimėjo (laimėti tokiame žaidime – praktiškai tik sėkmės dalykas), bet kad buvo drąsus ir, būdamas toks špokiukas, dalyvavo bei nuėjo prizo …

Žaidžiame su raidelėmis: magnetinis raidynas + dovana Jums

Ilgame ir smagiame, pilname žaidimų kelyje į raštingumą mes naudojame įvairiausias priemones. Apie vieną jų buvau šiek tiek užsiminusi, dabar pats laikas aptarti plačiau. Kai vyresnėlis buvo toks, koks dabar mažėlis, įsigijome magnetinių raidelių rinkinį „Mano raidynas„, vėliau ir raidžių papildymą. Man jos patiko tuo, kad malonios paimti (nėra visiškai magnetas, o labiau primena popierinę kortelę), vaikui nei per didelės, nei per mažos, gerai limpa prie visų metalinių paviršių, pvz., šaldytuvo. Nežinau, ar raidyną rengiant dalyvavo kokie pedagogai, metodininkai, bet priemonė atrodo labai apgalvota, raidelės pateiktos sumaniai. Kiekviena raidė – dėlionės dalis. Juk raidelės sukimba tam tikra tvarka ir tik tada išeina žodis, ar ne? Balsės ir priebalsės pagamintos skirtingų spalvų, o kiekvieną raidelę iliustruoja 2 objektai iš tos raidės, pvz. M: musė su malūnėliu, B: boružė su batais. („Bet A piešinyje – dar ir akys!„, – nori būti tikslus vyresnėlis, tad yra piešinių ir su 3 objektais 🙂 ) Vienas objektas aiškiai matomas, kito tenka paieškoti atidžiau apžiūrinėjant paveikslėlį, todėl pirmasis žaidimas, kurį dažniausiai žaidžiame su jaunėliu – apžiūrime raidės magnetuką: kas piešinėlyje yra …