Pusmečio anekdotas
Važiuojame mašina. Keturmetė: – Žiūrėk, juodaodis! Kiek pagalvojusi: – Jis vadinasi lėkštė. Visi: – ? Keturmetė: – Tėtis taip sakė! Visi: – ??? Šešiametis: – Ne lėkštė, o indas…
Važiuojame mašina. Keturmetė: – Žiūrėk, juodaodis! Kiek pagalvojusi: – Jis vadinasi lėkštė. Visi: – ? Keturmetė: – Tėtis taip sakė! Visi: – ??? Šešiametis: – Ne lėkštė, o indas…
Beveik dvimetė sėdi ant puoduko. Stenu kartu su ja. Ji keistai pasižiūri į mane ir rėžia: – Pati moku!
Beveik keturmetis rodo atsineštą daiktą: – Čia močiutė davė, ta, kurios vardas toks, kaip tavo – Mama. Taip tėtis ją vadina.
Broliai diskutuoja apie mašinas, vyresnieji nusprendžia: – Kai užaugsim, susimesim sesei ant Lamborgini! 2,5 m. šnekorius: – Aš irgi sesę į Lamborgini įmesiu! ** Vaikai stebi vieni kitų akis: visi pas mus žaliaakiai, bet vieno žalia su ruda, kito žalia su pilka ir pan. 2,5 m. šnekorius: – O sesės akys – geltona, žalia, raudona. ** Šnekorius: – Mama, duok man žirkles. – Kokias? – Tokias mažas mažas, kaip sesė. (Sesei ką tik suėjo metukai…)
Kai turi vyresnių brolių, tavo kalboje yra ne tik funkcinių žodžių, tokių kaip tiao (pasitrauk) ir diuo (duok), bet ir paaugliukams būdingo žodyno: pėja („nepaėjo”), a-baa! (Alach akbar) ir ou si (oh, shit).