Author: DirbuMama

Kūdikiai nebūtinai visada laimingi

Atrodytų, kodėl kūdikis neturėtų būti visada laimingas? Mama paprastai šalia, valgyt paduodama, aprengtas tinkamai – jokių rūpesčių! Vis dėlto, jei tikrai įsijaustume į kūdikio vaidmenį (čia kūdikiu vadinu tiesiog mažą vaiką, nuo gimimo iki kokių 2-3 metų), pamatytume, kad yra daugybė dalykų, dėl kurių verta pykti ir liūdėti.  Mama nepaima ant rankų (nes tuo metu maišo karštą sriubą), trina drabužio etiketė ar siūlė, ateina alkio jausmas, norisi valgyti ne šito, bet kito, pykina automobilyje, negaliu pasiekti, man neduoda (tėtis savo brangaus telefono), pavargau ir negaliu nurimti ir daugybė kitų, ko kūdikis nepajėgia net pasakyti, o jei ir pajėgia, tai jiems vis tiek nelemta išsipildyti. Tai ar gali kūdikis visuomet būti laimingas? Ar stebina, kad tuomet jis pradeda zirzti, verkti, rėkti, griūti ant žemės ir t. t.? Lyg ir ne. Tačiau retas pagalvoja apie situaciją iš vaiko perspektyvos. Nes vaiko zirzimas ir rėkimas šauna tiesiai į mūsų emocijas ir išpokši visi loginio proto saugikliai. Toks vaikas mums kelia susierzinimą, nes negalim užbaigti pradėtos veiklos, bejėgiškumo jausmą, nes dvejojam, ką čia toliau daryti, gėdą, jei esam tarp …

Vaikams atostogos, o tėvams…

…galvos skausmas, ar ne? 🙂 Tiems, kas neišveža vaikų pas senelius ir neišsiunčia į stovyklas, tenka patiems sukti galvą, kuo vaikas užsiims per savaitę. Visos mokytojos nori, kad vaikai per atostogas nors kiek paskaitytų, tėvai – kad paspręstų matematiką, pasimokytų anglų, o patys vaikai – kino, dviračių, riedučių, futbolo, į svečius, planšetės ir visų kitų gerų dalykų. Kaip viską suderinti? Paprasta. Aš raginu vaikus susiplanuoti kiekvienos dienos dienotvarkę. Iš tiesų skaitymas, matematika ar kiti mokslai užtrunka labai mažai laiko (po 20-30 min. jau būna pakankamai puslapių perskaityta ar uždavinių išspręsta), na o pramogos plačiai išsikėtoja per dieną, tad tie, kurie šaukia, kad vaikui reikia laisvo, neorganizuoto laiko, nurimkite. Šis planas labiausiai praverčia tam, kad įtikinčiau vaikus, jog per vieną dieną iki valiai pabūti parke, pašokinėti ant batutų, nueiti į kiną ir pasikviesti draugą į svečius, o dar valandą pažaisti planšete tiesiog neįmanoma – diena ne guminė. Taip pat tarnauja ir kaip prevencinė priemonė tokiai situacijai: laukiam atostogų, kad nuveiktume tą, trečią ir penktą, o paskui pasijuntam, kad atostogos baigėsi, o niekas taip ir nenuveikta. Dar …

Pagal kūdikio dienotvarkę

Žiūriu į savo lelių ir mąstau: jis taip protingai susidėliojęs dienotvarkę! Porą valandų kažką veikia, tada numinga, paskui vėl aktyvus ir vėl nusnaudžia. Man taip labai tiktų! Galbūt ir daugeliui didelių žmonių, kurie taip sutaupytų porą puodelių kavos. Bet užvis žaviausia yra mokėjimas miegoti ir valgyti vienu metu. Ot laiko ekonomija! Tokiam multitaskingui nieks neprilygs.

Vasario 16 – diena, kai visi myli Lietuvą

Kaip aš džiaugiuosi Vasario 16-ąja! Atrodo, kad pagaliau išmoksim švęsti valstybines šventes. Dar taip neseniai buvo laikai, kai gavęs laisvadienį valstybinės šventės proga nesumodavai, ką nuveikti, ir nepatogiai pratupėdavai namie, nes kokie nors paminėjimai buvo tik „bobučių reikalai“ ir išvis lyg gėda kažką daryti su trispalve ir Lietuvos žodžiu. Kai atsirado vaikai, pradėjau mintyti kurti knygą apie tai, kaip švęsti Lietuvą. Bet… Pamažu, pamažu išjudėjom. Jei maniškiai prieš kelerius metus su trispalvėm kepurėm ir šalikais dar buvo stebinantis dalykas, tai šiandien tokių ir vaikų, ir suaugusiųjų apstu! Juokinga, kad prekybininkai manė, jog šimtmetis bus mažiau populiarus už krepšinio varžybas. Bet tik tautinės atributikos prekybininkai. Daugelis kitų net sugalvojo specialius produktus su trispalve ar kitais šimtmečio ženklais! Kiti paskelbė proginius išpardavimus. Kai kas burba, kad renginių nėra, tokie patys kaip kasmet. Galbūt pavadinimai tokie patys, tačiau kokybė, man regis, kita. Kelerius metus gausią programą pasiūlo Geltona Žalia Raudona. Ir muziejai pagaliau ima suprasti, kad per valstybines šventes kaip tik privalo dirbti! Ir netgi šimtąkart intensyviau. O kiek šįmet atskirų iniciatyvų! Tai ir rodo, kad žmonėms rūpi …