Author: DirbuMama

Pirmiausia tu pati

Sapnavau sapną, kuriame padėjau kitiems, nors tą akimirką labiausiai reikėjo rūpintis savo reikalais. Ir, žinoma, paaiškėjo, kad tie kitų reikalai nebuvo labai reikšmingi, tuo tarpu aš daug ko netekau ir man nieks nepadėjo, kad viskas būtų gerai. Priėmiau šį sapną kaip pamokymą pirmiausia rūpintis savimi ir pagal šį pamokymą susiplanavau visą šią sudėtingą dieną. Paprastai esu maksimalistė. Į vieną dieną tiek prikišu sumanymų, kad kitąkart ir trim dienom užtektų. Tada kankinuosi, kad kažkur vėluoju, kažko nepadariau, pamiršau savo, vyro ar vaikų poreikius. Šiandien išaušo kitokia diena. Pirmiausia aš pati. Nevežiau vaiko į mokyklą dėl kelių pamokų ir sutaupiau 30 min. miego. Pasiėmiau jį į mamų susitikimą ir laimėjau ramų pasėdėjimą, nes buvo kas pasirūpina mažuoju. Valgėm kavinėje bendraudami ir nereikėjo sukti galvos, ar namuose esanti sriuba dar valgoma. Išėjome iš susitikimo ankstėliau ir dėl to ankstėliau nuvežiau vaiką į koncerto repeticiją, nereikėjo lėkti paknopstom. Grįžo jis troleibusu, tad laimėjau porą valandų savo reikalams. Ir t. t. Vis rinkausi variantus, kurie man padėtų išlaikyti sveiką protą ir mažiau nervintis. Supratau, kad kai kurie pasirinkimai nors ir …

Buvau pamiršus, koks yra vienerių metų vaikas

Buvau pamiršusi, koks protingas yra vienerių metų vaikas. Juokaujame: „Kai jam sueis dveji, kur leisime: į fleitą, dainavimą ar futbolą?“ Nes puikiai varosi kamuolį, mėgsta pūsti brolio fleitą ir gerai atkartoja girdėtą muzikinį motyvą. Jeigu jam kas nepavyksta, ima didesnį žmogų už rankos ir vedasi ten, kur reikia pagalbos. Jeigu jam reikia aukštesnės perspektyvos, užsilipa ant kelių, apsikabina kaklą ir kelia aukštyn. Kai kuriuos dalykus įvardija žodžiais, pvz., ka – kamuolys, ku – kur, kai kuriuos – ženklais, pvz., muzika, lietus, kai kuriuos ir ženklu, ir žodžiu, pvz., kaaa – karšta. Buvau pamiršusi, koks drąsus yra vienerių metų vaikas. Jam viskas smalsu ir jis pasiruošęs užkariauti visą pasaulį, atrasti neatrastus kraštus. Todėl paleistas ant žemės jis tiesiog eis. Eis eis eis be galo be krašto, kol visai pavargs. Eis savo kryptimi, nepaisydamas, kur nori kiti, kur saugu. Prie laiptų, kad nereikėtų purvintis, paprašys duoti ranką. Šaligatvis, gatvė – nesvarbu. O vežime sėdėti yra nuo-bo-du. Ypač jei mama neapsisprendžia, kuris pienas šiandien pigesnis. Buvau pamiršusi, kaip yra smagu bėgti nuo mamos, kai ji nori pakeisti sauskelnes. …

Kaip užauginti laimingą žmogų?

Visų tėvų tikslas – kad vaikas užaugtų laimingas. Tačiau realybėje, kasdienybėje, ar susimąstome, kaip tą laimę kurti ir kiek mūsų vaikas iš tiesų laimingas? Stabdant netinkamą ar mums nepriimtiną elgesį nėra kada galvoti apie stabdymo metodiką ir kokį poveikį tai daro ateičiai. Norisi, kad tai liautųsi čia ir dabar, ir priklausomai nuo mūsų emocinės būklės, kartais pateisinami ir labai radikalūs auklėjimo būdai. Juos verta vadinti „auklėjimo“ būdais, nes emocijoms nuslūgus greičiausiai suprantame, kad nieko gero tuo nepamokinome, o jei kas būtų matęs tą sceną iš šalies, būtų labai labai gėda. Jei turite minutėlę ramiai pagalvoti apie auklėjimą, kviečiu perskaityti ir apgalvoti tolesnes Sarah`os Ockwell-Smith mintis. Ji kreipia mus vaikų auklėjimą priimti kaip pagalbą vaikui kopti Maslow piramide aukštyn. „Pradedant piramidės apačia, pirmiausia reikia, kad būtų patenkinti vaikų fiziologiniai poreikiai ir kad jie jaustųsi saugūs. Fiziologiniai poreikiai, tokie kaip maistas, vanduo, pastogė ir drabužiai, yra patys elementariausi tam, kad išgyventume. Saugumas kalba apie tai, kad vaikas jaustųsi apsaugotas nuo pavojų ir skriaudos. Tik kai šie du poreikiai patenkinti, galime judėti prie meilės ir priklausymo, o paskui …

Kaip sėkmingai žindyti savaime?

Minint Pasaulinę žindymo savaitę net keliose vietose mačiau šmėkštelint mintį: žindymas yra natūralus, tai kodėl daugeliui neišeina savaime? Bandžiau vienur diskutuoti, kad labai daug lemia aplinka. Mes jau nesame tos laukinės moterys, kurios viską žino savo primatiškomis smegenimis. Mes – labai sukultūrėjusi rūšis, kuriai reikia instrukcijų net tam, kaip laikyti tą mažulytį gležną naujagimį ir kaip jį apsikakojusį nuprausti. Mus labai veikia tos visos instrukcijos, dienotvarkės, laikrodžiai, mililitrai, gramai, kurie greičiausiai buvo kurti tam, kad viskas būtų paprasčiau, bet dažnai dabar nuo to tampa tik sunkiau – nes reikia trūks plyš į visus tuos laikrodžius, gramus ir kita įsisprausti! Čia dar prisideda reklaminis fonas su tyliai miegančiais angeliukais baltuose pataliukuose ir pasidažiusiomis nepriekaištingų formų atsipalaidavusiomis mamomis. Jos lengvai žongliruoja buteliukais, čiulptukais ir sauskelnėmis, o jų gyvenimas su kūdikiu – lyg cukruota pasaka. Kai pamatai paskui savo kruviną, subliuškusiu pilvu realybę, kurią dar vienas nekontroliuojamas veikėjas nuolat puošia tai kakučiais, tai apvirškintu pienu ir nežinia ko vis rėkia, gali ir silpna pasidaryti. Ar nekyla minčių, kad kažką ne taip darau? Matyt, tie čiulptukai ir buteliukai tikrai …