Author: DirbuMama

Penkios priežastys, kodėl aš žindau

Aštuntoji žindančios mamos advento kalendoriaus diena skirta pasidalinti priežastims, kodėl aš žindau. Ką gi. Žodžio „aš“ taip maža aktyviame mamos žodyne, kad už jo mielai užsikabinsiu. „Aš“ – tai „ego“, o „ego“ – tai kažko norėti. Štai ko norėdama AŠ žindau: 1) Noriu išsimiegoti. Pripažinsiu, kad vaikams skiriu kur kas daugiau nei 7 minutes per dieną. Dar šiek tiek dirbu. Dar šiek tiek savanoriauju. Dar įdomu šį bei tą paskaityt, šį bei tą paklausyt, šį bei tą parašyt. Ne, nieko nespėju (mano el. pašte apie 550 neskaitytų laiškų!). Labiausiai nespėju vyro ir miego. Su pirmuoju nieks nepadės, tik jis pats. O su antruoju mielai į pagalbą atskuba mažylis. Mudu susikabinam burna-krūtis ir turiu legalią priežastį užplūdus oksitocinui užmerkt akis kaip jis ir kažką greitosiomis pasapnuot. Kartais, kai matau, kad bevalgydamas baigia užsiliūliuot, abu susirangom lovoj ir net kelias valandas nusnaudžiam! Ką jau kalbėt apie naktį. Miegam greta, kai jis ima urgzti, pramerkiu pusę akies, kad susigaudyčiau, kur galva, kur uodega, jei reikia, apsiverčiu ant kito šono, pakišu krūtį ir tiek žinių. Manęs klausia, ar miega …

Mažas kūdikis – didelis

Mūsų mažylis visai neketina leisti mums pasidžiaugti savo mažumu. Kas mėnesį priaugdamas po kilogramą ir daugiau, greitai viduriniam broliui tapo nebepakeliamas ir nelaukęs šešių mėnesių jau padvigubino savo gimimo svorį. Nuo pat antro mėnesio remiasi alkūnėmis ir keliasi sėstis, ant pilvuko daro „atsispaudimus“, gulėti yra didžiausia bausmė. Būdamas keturių mėnesių pasipuošė dviem dantukais. Vartosi nuo nugaros ant pilvo, šliaužia atbulomis. O štai vakar kelia užpakalį ir remiasi keliukais lyg ketintų ropoti! Taip ir prabėgs kūdikystė nepastebėta, vos spėsim nufotografuoti.

Advento kalendorius – idėjos

Adventas šįmet prasideda gruodžio 3 d., tad dar yra keletas naktų ką nors sugalvoti ir sumeistrauti. Aš pirmąjį advento kaledorių gaminau, kai pirmagimiui berods buvo treji. Ant dviejų A3 popieriaus lapų nupiešiau angelą, o jo drabužius apkabinėjau vokeliais. Čia paveikslėlyje jų tik 20, nes 4 jau nukabinti 😉 Vokelyje buvo supakuotas raštelis su užduotėle ir mažas šokoladukas, išimtas iš eilinio prekybcentrinio advento kalendoriaus. Dienas šis kalendorius skaičiavo atbulai. T. y. – kiek liko iki Kalėdų ryto. Trimetis buvo gavęs štai kokių užduočių (ne eilės tvarka): Nupiešti piešinį tėčiui / močiutei / seneliui. Duoti bučkį tėčiui / mamai / broliui. Atlikti užduotėlę iš užduočių knygelės. Pasvajoti, kuo norėtų būti užaugęs. Pasiūlyti broliui žaislą. Paklausti tėčio, kaip jis gyvena? Pasakyti eilėraštį. Nusiplauti rankas su muilu. Sugalvoti du žodžius iš raidės… Pastatyti aukštą aukštą bokštą iš Lego. Pačiam apsimauti kelnes. Paskaityti knygelę. Padaryti mankštą su tėčiu. Pastriksėti ant vienos kojos. Suskaičiuoti, kiek dienų liko iki Kalėdų. Aplankyti prakartėlę bažnyčioj. Užduotis specialiai dėjau taip, kad darbo dienomis būtų greičiau įveikiamos, paprastesnės, o savaitgaliais ilgesnės, reikalaujančios daugiau kruopštumo. Daugiau apie …

Kas pasiuvo man tobulą suknelę?

Netrukus po to, kai labai paverkiau kad nėr ką apsirengt žindančiai mamai, nusižiūrėjau dvi sukneles. Viena liemenuota, pūstu sijonu, krūtinės sritis turi užtrauktuką per vidurį. Nea. Visai netiko modelis, net per sutrauktą liemenį atrodžiau stora. Užtrauktuką per vidurį tektų segtis žemyn iki pat bambos. Kartu gavau skraistę, kurį tą prasegimą uždengtų, tačiau nesugebėjau rasti būdo, kaip ją gražiai ryšėti. Paskui atkeliavo laisvo modelio, vos platėjanti, specialiai žindymui skirta suknelė. Ji man – tobula! Gerai atrodo, nesiglamžo, pakankamai laisva nevaržomiems judesiams, pakankamai prigludusi nešioklei, patogi maitinti visais atvejais. Vienintelis minusas – kad reikės skalbti rankomis… Bet visais kitais atžvilgiais esu patenkinta iki mėnulio ir atgal! Kas ją pasiuvo? Cirilė!