Author: DirbuMama

Didelės šeimos – nemadingos

Mūsų šeimą supa daug gausių šeimų. Jeigu man augant pažinojau vieną šeimą su trim vaikais ir ji atrodė laaaabai gausi, nes visos kitos turėjo po 2 vaikus, tai dabar 2 atrodo mažokai, o trys – norma. Keista, bet pastebiu, kad kaip mašinos, namo ar pinigų, norisi turėti taip, kaip kiti, arba daugiau, vaikų skaičiumi kartais irgi lenktyniaujama. Draugiškai patariu, nepasiduokit gaujos instinktui. Labiausiai atsižvelkit į savo emocinius ir fizinius pajėgumus. Galbūt 2 jau yra jūsų riba ir didžiausia laimė. Artimiausiame mūsų rate daug kas turi tris, o kai kas ir keturis ar penkis vaikus. O jei dar pridėtume gausias žinomas šeimas, atrodo, kad tokių šeimų baisiai daug. Visai kitoks paveikslas, kai didelė šeima veikia kasdienybėje. Automobilis, bet ne autobusas Mums reikėjo įsigyti erdvesnę mašiną, kad 4 vaikai tilptų su kėdutėmis. Gatvėse važiuoja daug Chrysler Town & Country, Toyota Sienna, bet variantas „nusiperku turguj nebrangiai, bet nežinia kada suges“ mūsų neviliojo. Kreipiausi į auto salonus – parašiau užklausą el. paštu. Google sako, kad beveik visi automobilių gamintojai turi 7-viečių lengvųjų, tik pasirodo, kad ne visi modeliai …

Knygų mugės įspūdžiai

Po truputį leidžiu sau pripažinti, kad esu giliai įklimpusi į tėvystės/motinystės temą ir net toks renginys kaip Vilniaus knygų mugė man reikalingas tik tam, kad pasklaidyčiau vaikiškų knygų naujienas. Kelerius metus mugėje nebuvau. Dangsčiausi mažais vaikais ir siautėjančiais virusais, bet iš tiesų galynėjausi su nenumaldomu noru viską susipirkti. Kuo toliau, tuo labiau mano pirkimai racionalėja. Riboju save iš anksto nusistatydama išleidžiamą sumą ar knygų vienetus, galvodama apie lentynų skaičių namuose, o labiausiai – ar šis leidinys kokybiškas tiek forma, tiek turiniu, ar turi išliekamąją vertę, bei ar užkabins kurį nors konkretų mūsų namų skaitytoją, kokia proga, kokiu metu tai bus skaitoma. Žinau, kad mano knygų skonis dažnai prasilenkia su mase, bet tuo pačiu manau, kad kai kurie leidiniai galbūt lieka netyčia nepastebėti, tad mielai kalbu apie tuos, už kuriuos nuoširdžiai sergu. Ir kai matau tokią knygą kaip „Brunas“ (Nadia Terranova ir Ofra Amit, vert. T. Gudelytė), verkiančią nereikalingų dėžėje už 2 eurus, tai plyšta širdis, o kai išeina kelintas tiražas „Sibiro haiku“ (Jurga Vilė ir Lina Itagaki) – strikinėju iš laimės. Linos Itagaki minkštos komiksinės …