All posts tagged: mityba

Ar šeriate žiemą antis?

Vilnius pilnas ančių ir jas šerti – vienas iš smagesnių užsiėmimų žiemą. Britai pasidomėjo, kuo žmonės paprastai šeria laukines antis ir ką antys iš tiesų mėgsta. Ir jie suprato, kad tai, kuo šeria dauguma žmonių, yra visiškas blogis. Balta duona – tai junk food antims, kitaip sakant, ne maistas, o šlamštas. Be to, kad antims mitybiškai netinka, tai dar užteršia vandenį, jei nesuvalgoma iš karto. Tai, kuo iš tiesų būtų verta antis pašerti, yra produktai, artimi natūraliai ančių mitybai: įvairūs vabzdžiai, daržovės, vaisiai, grūdai. Tad kitąsyk susiruošę į Sereikiškes, prie Neries, į Kairėnus ar ant Žvėryno tvenkinių, neškitės ne batoną, o kopūstą, šaldytų žirnelių, penkių grūdų košės mišinį, patartų mums britai. Interviu, skelbtas BBC: O čia apie gamtosauginę kampaniją Anglijos ir Velso kanaluose:  

Mano vaikas nieko nevalgo

Kol šnekučiuojamės su drauge prie stalo, jos dvimetė dukra vis prieina ir nugvelbia miniatiūrinį sausainėlį, kitą sykį patraukia glotnučio, paskui pasiūlius paragauja kąsnį iš mamos lėkštės, gurkšteli vandens. Kai pradedam kalbėtis apie vaikus, draugė padejuoja: „Bet maniškė tai nieko nevalgo…“. Tikrai? – šypsausi aš mintyse. Bet pati irgi sakau, kad mano mokyklinukas nieko nevalgo. Pusryčių košę pakapsto, pietų mokykloj pirko tik sriubos, nes antras buvo neskanus, dar grįždamas suvalgė bandelę su dešrele, o namie jau nealkanas iki pat miego, bet, na gerai, parankios vieną kitą kąsnį iš vakarienės. Tai baisiausiai siutina, nes namuose stengies pasiūlyti įvairaus sveiko maisto, bet galiausiai pasijunti, kad tuos sveikus produktus vartoji tik tu. Siutina ir dėl to, kad stengiesi, ruoši, o „nieks nevalgo“, tad pasijunti visišku virtuvės nevykėliu ir kitąsyk nekyla rankos ruošti. Siutina dėl to, kad vienas vaikas ištuština lėkštę, o kitas – ne. Ir prasideda visokie papirkinėjimai, taisyklės: kol nesuvalgysi to, negali valgyt ano / daryt to. Bet jie niekur neveda, tik į blogas visų emocijas: vaikas jaučiasi prasikaltęs, jeigu jam netelpa, nelabai skanu, dabar nesinori, tėvai jaučiasi …

Ruduo pilnas vitaminų

Bjauresnio rudens nei šis – neprisimenu. Kiek panašu į vaikystės laikus, kai lapkritį būdavo ištisai šlapdribos ir pūgos. Nusipirkau dailų rudeninį puspaltį, tik kartą spėjau užsivilkt. Iškart prireikė vilnonių kojinių ir megztinių. Vaikai ilgai nesuprato, kodėl rengtis žieminę striukę, jei dar ne žiema. Ką, ir kepurę, šaliką?! Na taip… Bet laimei, lig šiol dar nė vienas nebuvom rimtai suslogavę ar ką. Ypač džiugu dėl vaikų. Pirmiausia, žinoma, jie intensyviai sportuoja ir daug būna lauke. Antra – ruduo lepina vitaminais. Seneliai užaugino moliūgų, cukinijų, paprikų, obuolių… Dar mūsų namus aplankė programa „Sultys ir glotnučiai – SMART formos vitaminai“. Turbūt girdėjote šūkį „5 per dieną“, kuriuo skatinama suvartoti bent 5 porcijas vaisių ir daržovių per dieną geresnei savijautai. Su SMART formos vitaminais tai dar paprasčiau. Kodėl? Esu pastebėjusi, kad kuo smulkesnis maistas, tuo jo suvartojama daugiau. Pvz., jeigu duosi vaikui vieną obuolį, jis ir suvalgys vieną obuolį, o gal ir to neįveiks, nepriklausomai nuo jo dydžio. Jeigu duosi pjaustytų obuolių, jis suvalgys du ar tris. O jeigu trintų – tai ir kokius keturis! Sulčių taip pat bus …

Tobuli pusryčiai

Pusryčiai – tėčio stichija. Jis kasryt anksčiausiai keliasi, kad išvirtų mums visiems košės. Pirmas vaikų klausimas būna: „Kokia košė?“, nes kaskart ji vis kitokia. Mano mėgstamiausia – lęšių, o vaikų – grikių. Dažniausiai siūlomas košių priedas būna mėsytė, bananas, uogienė. O kitąkart skaniausia – be nieko. Tai čia darbo dienos pusryčiai. Šeštadieniais tėtis kepa kiaušinienę. Su daug daržovių! Reikia pasistiprinti vaikams prieš futbolo treniruotę. O sekmadienis – visiška improvizacija. Kartais aš kepu čirvinius blynus, kartais vaikai patys susitaiso sausų pusryčių, kartais tepam sumuštinių su bananais, sūriu, dešra. Šįkart pamigom ir vaikai net nesulaukę tėčio su nusiplautom rankom įniko skaičiuoti, kiek kurio pilvelyje jau pasislėpė sumuštinių. Ne, naminių vynuogių jie nevalgo, nes jos juk su kauliukais!… Obuoliai – pabodę. Užtat džiaugiuos, kad galėjau pasiūlyti SMART formos vitaminų – obuolių sulčių. Jas geria, tik duok. O dar jei koks įdomesnis indelis… Išpliumpino po dvi porcijas! Na dabar tai jau visapusiškai pasistiprinę.

Ką veikiame gūdžiais vakarais

Smagiausia, bet sudėtingiausiai įgyvendinama šeimos veikla man – stalo žaidimai. Mes jų turim daug ir įvairių, visi mėgstam žaisti, bet sunku suderinti, kad visi tuo pat metu turėtų laiko ir noro žaisti tą patį. O kai kurie geri žaidimai taip ir neturi šanso būti dažnai žaidžiami, nes ten reikia gerai pasukti galvą, o vakare galvos sukti jau visai nebesinori. Tai imam ką nors paprasto, pavyzdžiui, „Sudėk keturis“ arba „Blitz“. Be to, ką moko stalo žaidimai: laikytis taisyklių, palaukti savo eilės, įvertinti aplinkybes, greitai reaguoti, susitaikyti su nesėkme, būti pakančiam kitiems, tai dar yra puikus metas ko nors gero užkrimsti. Kai esi įsitraukęs į kokią veiklą, valgai nejučia. Ir nejučia prišlamšti vitaminų su pjaustytais obuoliais ar kriaušėmis. O jei turi SMART formos vitaminų, tai nei plauti, nei pjaustyti, tiesiog duodi ir vaikai siurbia pasimėgaudami. Ir vis galvoju: kodėl jie stalo? Pas mus dažniausiai būna grindų žaidimai. Užtat stalo knygos. Ilgai ruošiausi įrengti skaitymo kampelį: kilimas, pagalvėlės ir krūvelė knygų. Bet nejučia įsirengėm skaitymo stalą ir jis tikrai pasiteisina!