All posts tagged: 3.5 m. vaikas

Cukruoti mažučiai

Penktadienį mėgavausi netyčia išpuolusiu laisvadieniu, tad pasinaudojau proga išbandyti vieną iš seniau nužiūrėtų receptų. Labai tinka į obuolių temą – mini keksiukai su obuoliene. Tinka gaminti su vaikais. Sutrinti ~100 g sviesto su ~100 g cukraus. Įmušti 2 kiaušinius, įdėti 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus, įpilti stiklinę obuolių tyrės ir gerai išmaišyti. Atskirame inde sumaišyti ~200 g miltų, 0,5 šaukštelio druskos ir 0,5 šaukštelio cinamono. Šį miltų mišinį pamažu įmaišyti į sviesto-kiaušinių-obuolienės masę. Gatavą tešlą sudėti į mažų keksiukų formą ir kepti ~15 min. 175C orkaitėje. Tuo tarpu išsilydyti ~50 g (nors, manau, užtektų ir kokių 25 g, o gal ir dar mažiau) sviesto. Atskirai sumaišyti ~50 g cukraus su 1 šaukšteliu cinamono. Kai keksiukai atauš, pamirkyti svieste ir pavolioti cukruje. Šis darbas labai patiko mažėliui 🙂 Vaikai būtų valgę pusryčiams, pietums ir vakarienei 😀 Jei mėgstate griežtai sekti instrukcijas, originalus receptas čia.

Mindaugo karūnos

Kokia karūnavimo diena be karūnos? Idėja čia, bet nemėgstu sekti „receptu“, tai vaikams pateikiau įvairiausių medžiagų rinktis: veltinio lakštai, spalvotas kartonas, spalvoti putplasčio lakštai. Išsirinko, žinoma, kas blizga 🙂 Sidabrinius putplasčio lakštus. Jaunėlis miegojo, kai pradėjom darbus, tad su vyresnėliu leidomės „žaisti matematiką“: išmatavom ir pasižymėjom lakšto centrą, paskui – smaigalių ilgį, tada skaičiavom, kiek vienodo pločio smaigalių tilps per visą ilgį, pasižymėjom jų viršūnes, brėžėm zigzagą ir kirpom. Kirpt nelabai išėjo, draugiškai sukibę pjovėm kanceliariniu peiliuku. Taip iš vieno A4 lakšto gavom dvi juostas su smaigaliais. Jas susegėm sąsagom ir baigta. Pasipuošę keliavom į sekmadieninį turą per senelius, o 21 val. giedojom himną su Dainų šventės dalyviais. Beje, nuo šiandien liepos 6-oji – ir tautinio kostiumo diena. Labai džiaugiuosi, kad pagaliau turėsim tokią. Mūsų tautiniai tokie gražūs, kad tikrai neverta jiems būti tik muziejiniu eksponatu ar liaudies kapelijų uniforma. Kiekvienas žmogus turi turėt progą jį apsivilkti. Ir kiekvienas turi turėt dingstį jį turėt savo spintoje 😉

Anekdotinės frazės iš kito konteksto

Nuostabu stebėti, kaip vaikai išgirdę žodį ar frazę pasitikrina jos reikšmę įterpdami į savo situacijas. Taip jie mokosi kalbos nuo pat pirmųjų žodžių, kai vis pasitikrina, ar tikrai šitai yra katė, o šitai – mašina ir pan. Kartais tai varo iš proto: nu kiek gi galima kartoti tą patį? Tėvai labai gerai įsidėmi situacijas, kai patyrę nesėkmę mažyliai susikeikia iš tėvų, senelių ar bendraamžių išgirstais žodžiais. Mūsų trimetis Varliukas pastaruoju metu vis mėgina pritaikyti kur nors nugirstas frazes ir taip juokinga, kai nepataiko 🙂 *** Įskilo užkandžių dėžutė. Mama: Suklijuokim tavo dėžutę. Varliukas: Gerai. Ir, jeigu ką, tai paimk mano numerį. Mama: ? Varliukas: Sodelio vairuotojas taip sakė: „Jeigu ką, tai paimkit mano numerį“. [kai vyko su klase į ekskursiją] *** Vaikai žaidžia. Žiogutis: Ar galiu paimt šitą mašiną? Varliukas: Taip, visiškai nemokamai! Žiogutis: ? Varliukas: Makvynas sakė: „Ledai visiškai nemokamai!“

Kaip mes piešėme pienes

Man žavu pienės. Ir mano Varliukui žavu. Dar man patinka visokios kreizi dailės idėjos. Ir Varliukas mielai jų imasi. Piešti pienę su šakute? Aha, darysim! Paspaudę ant žemiau esančio paveikslėlio nukeliausite ten, kur išsamiai parodyta, kaip jums pavyks toks gražus piešinys. Mano vaikiną greit pagavo smarkesnis įkvėpimas ir, dar nespėjus nufotografuoti kelių pusėtinų pienų, piešimas pasisuko tokia linkme: Kai įkvėpimas baigėsi, su šiame procese itin svarbia buvusia šakute nugramdžiau keliolika gramų dažų nuo Varliuko rankų ir popieriaus lapo atgal į dažų indelį, o patį vaiką su visais drabužiai įkėliau į dušą. Varliukui šis piešimo seansas nuo pradžios iki galo buvo turbūt smagiausias ever 🙂