All posts filed under: Vaiko lavinimas

Knygų mugės įspūdžiai

Po truputį leidžiu sau pripažinti, kad esu giliai įklimpusi į tėvystės/motinystės temą ir net toks renginys kaip Vilniaus knygų mugė man reikalingas tik tam, kad pasklaidyčiau vaikiškų knygų naujienas. Kelerius metus mugėje nebuvau. Dangsčiausi mažais vaikais ir siautėjančiais virusais, bet iš tiesų galynėjausi su nenumaldomu noru viską susipirkti. Kuo toliau, tuo labiau mano pirkimai racionalėja. Riboju save iš anksto nusistatydama išleidžiamą sumą ar knygų vienetus, galvodama apie lentynų skaičių namuose, o labiausiai – ar šis leidinys kokybiškas tiek forma, tiek turiniu, ar turi išliekamąją vertę, bei ar užkabins kurį nors konkretų mūsų namų skaitytoją, kokia proga, kokiu metu tai bus skaitoma. Žinau, kad mano knygų skonis dažnai prasilenkia su mase, bet tuo pačiu manau, kad kai kurie leidiniai galbūt lieka netyčia nepastebėti, tad mielai kalbu apie tuos, už kuriuos nuoširdžiai sergu. Ir kai matau tokią knygą kaip „Brunas“ (Nadia Terranova ir Ofra Amit, vert. T. Gudelytė), verkiančią nereikalingų dėžėje už 2 eurus, tai plyšta širdis, o kai išeina kelintas tiražas „Sibiro haiku“ (Jurga Vilė ir Lina Itagaki) – strikinėju iš laimės. Linos Itagaki minkštos komiksinės …

Kalėdiniai darbeliai: pintos eglutės

Prieš Po Tai vadinasi kultūrų sinteze: imi kiniškų mazgų techniką ir darai kalėdinę realiją – eglutę. Čia panaudotas, ko gero, pats paprasčiausias kiniškas mazgas – plokščiasis. Jį mėgsta Lietuvos skautai ir be vargo sumezga pradinukai. Kilputės (eglės šakos) susidaro ne iki galo užveržiant siūlus, taip, kaip mezgamas laumžirgis. Mano daryta taip: laumžirgio akys, paskui 3-4 plokštieji mazgai, tada plokštieji mazgai su auselėmis (kaip laumžirgio sparnai) pradedant nuo didžiausių ir vis mažinant dydį. Galiausiai dar vienas užveržtas plokščiasis mazgas, kuris sutvintina visą pynimą ir nebeleidžia auselėms „vaikščioti“. Nukirpti siūlo galai užlydomi paskutiniame mazge. Naudotas vienas siūlas, maždaug 1 m ilgio. Trumpesnio nerekomenduočiau, nes padarysite vos kelias auseles ir jau taps sunku užmegzti bet kokį mazgą. Kaip ir visuose darbeliuose, galimos įvairios variacijos. Tarkim, kabinsite ant eglutės ar kažkur kitur. Išeis kur kas ilgesnė konstrukcija, jeigu darysite iš dviejų atskirų siūlų: vienas yra „auselėms“, o kitas – kaip pagrindas, ant kurio rišate, iš jo susidarys kilputė ir apačia. Jie gali būti skirtingų spalvų, pvz., „kamienui“ – rudas, o „šakoms“ – žalias. Tokio varianto pynimo instrukcija čia. Galima …

Playdate – susitikimas žaisti

Sausio 21 d. – Tarptautinė susitikimų žaisti diena. Tinklaraštininkė Ilona Viluma, GIGIbloks įkūrėja, paskatino tokią švęsti. Ši diena jai atrodo aktuali, nes vaikai dabar smarkiai prilipę prie ekranų ir juos reiktų paskatinti laisvai žaisti. Laisvai žaisti – tai imtis veiklos be taisyklių, nurodymų, o tiesiog čiupti pirmus pasitaikiusius žaislus, geriausia net ne žaislus, o taip kokius daiktus, ir laisvai kurti siužetą. Vaikai geriausia tai daro gamtoje, kai netyčia rastas pagalys tampa ir lazda, ir šautuvu, ir meškere, ir stiebu vėliavai, ir dar balažin kuo. Atsimenu, kaip vaikystėj iš kaštonų kevalų kurdavom kambarius su baldais ir apgyvendindavom juose kaštonų šeimas. O kiek užsiėmimo kokioj apleistoj palėpėj, rūsy ar garaže, kur kiekvienas neaiškus daiktelis gali tapti praktiškai bet kuo! Šiuolaikinių vaikų užimtumas dabar dažniausiai smarkiai organizuotas, kad tik visur būtų kuo daugiau lavinimo: darželio laikas užpildytas prasmingomis veiklomis, paskui būreliai ir t. t. Todėl yra dar svarbiau užtikrinti laiko laisvam žaidimui. Tiesą sakant, jis geriausiai ir lavina – plačiausiai išlaisvina vaizduotę. Daugiau apie tai pasakoja Renata Lazdin. Susitikimas žaisti turi dar vieną aktualų aspektą: daug šeimų gyvena …

Ar šeriate žiemą antis?

Vilnius pilnas ančių ir jas šerti – vienas iš smagesnių užsiėmimų žiemą. Britai pasidomėjo, kuo žmonės paprastai šeria laukines antis ir ką antys iš tiesų mėgsta. Ir jie suprato, kad tai, kuo šeria dauguma žmonių, yra visiškas blogis. Balta duona – tai junk food antims, kitaip sakant, ne maistas, o šlamštas. Be to, kad antims mitybiškai netinka, tai dar užteršia vandenį, jei nesuvalgoma iš karto. Tai, kuo iš tiesų būtų verta antis pašerti, yra produktai, artimi natūraliai ančių mitybai: įvairūs vabzdžiai, daržovės, vaisiai, grūdai. Tad kitąsyk susiruošę į Sereikiškes, prie Neries, į Kairėnus ar ant Žvėryno tvenkinių, neškitės ne batoną, o kopūstą, šaldytų žirnelių, penkių grūdų košės mišinį, patartų mums britai. Interviu, skelbtas BBC: O čia apie gamtosauginę kampaniją Anglijos ir Velso kanaluose: