Akimirkos
Leave a comment

Šiek tiek grožio ir gėrio

Kai apnikę užuojautos ir beviltiško jausmai, norisi nors lašo šviesos ir gėrio. Atradau, kaip smarkiai džiugina maži dalykai buityje, pavyzdžiui, ant stalo pamerkti narcizai ar kvepiantis skalbinių minkštiklis. Ir susigundžiau keliais gražiais dalykais, pamatytais feisbuko sraute.

Mažiesiems ant stalo patiesiau po padėkliuką ir nupirkau po dailų puodelį, nes lig šiol neturėjo savo, tik kūdikiškas gertuves.

Padėkliukas dirbtinės odos ir labai švelnus liesti bei malonus pažiūrėti – tikrai džiaugiuosi šiuo pirkiniu. Man buvo aktualu ne tik dėl grožio, bet ir dėl funkcijos – valgomasis stalas yra visų veiklų stalas: valgymui, žaidimams, darbui… Norėjosi paprastesnio būdo jį tvarkyti. Tad padėkliukas, kurį su nuteškėjusia uogiene ar trupiniais gali tiesiog patraukti į šoną, kai reikia greitai išsitraukti kompiuterį ir surašyti klientui laišką, labai pasitarnauja. Pirkta Imdeco.

Kitas feisbuke sudominęs dalykas – rinkinys tradiciniam kiaušinių marginimui vašku. Kaip užsiėmusiam miestiečiui, tai labai paranku, kad viską randi vienoje dėžutėje: gerą vašką, įrankį marginimui, instrukciją, raštų pavyzdžių. Irgi labai džiaugiuos šiuo pirkiniu ir su jauduliu laukiu rytojaus, kai išbandysime.

Trečias visai spontaniškas, bet labai džiuginantis pirkinys – šiaulietės Inos Pauliukonienės velykinis rinkinys: veltas margutis, samanos ir prieskoninė druska, kuri labai labai kvepia.

Druskinė taip pat Inos, o geltona lėkštė – Ubi keramikos.

Nežinau, kuo gyvenime užsiima Ina, bet nuo seniai seku jos paskyrą, nes kartais pasidalina įdomiais receptais ar įdeda savo veltų darbų pardavimui. Jos velti dėklai ilgą laiką saugojo mano telefoną, o šį daiktą keičiu itin retai, tad su Ina, matyt, „draugaujam“ jau apie dešimt metų. Keri jos auksinės rankos ir gera širdis.

Taip po trupučiuką ateina pavasaris.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.