Popierinė Kalėdų eglutė
Iš rankų atspaudų kuriame popierinę Kalėdų eglutę.
Iš rankų atspaudų kuriame popierinę Kalėdų eglutę.
Tėvai atsikėlė kur kas vėliau, nei vaikai išsipakavo kalėdines dovanas. Nustebusi klausiu dvimečio: — Iš kur gavai tokį žaislą? — Iš dėžės! — nuoširdžiai atsako rodydamas į pakuotę.
Prieš Po Tai vadinasi kultūrų sinteze: imi kiniškų mazgų techniką ir darai kalėdinę realiją – eglutę. Čia panaudotas, ko gero, pats paprasčiausias kiniškas mazgas – plokščiasis. Jį mėgsta Lietuvos skautai ir be vargo sumezga pradinukai. Kilputės (eglės šakos) susidaro ne iki galo užveržiant siūlus, taip, kaip mezgamas laumžirgis. Mano daryta taip: laumžirgio akys, paskui 3-4 plokštieji mazgai, tada plokštieji mazgai su auselėmis (kaip laumžirgio sparnai) pradedant nuo didžiausių ir vis mažinant dydį. Galiausiai dar vienas užveržtas plokščiasis mazgas, kuris sutvintina visą pynimą ir nebeleidžia auselėms „vaikščioti”. Nukirpti siūlo galai užlydomi paskutiniame mazge. Naudotas vienas siūlas, maždaug 1 m ilgio. Trumpesnio nerekomenduočiau, nes padarysite vos kelias auseles ir jau taps sunku užmegzti bet kokį mazgą. Kaip ir visuose darbeliuose, galimos įvairios variacijos. Tarkim, kabinsite ant eglutės ar kažkur kitur. Išeis kur kas ilgesnė konstrukcija, jeigu darysite iš dviejų atskirų siūlų: vienas yra „auselėms”, o kitas – kaip pagrindas, ant kurio rišate, iš jo susidarys kilputė ir apačia. Jie gali būti skirtingų spalvų, pvz., „kamienui” – rudas, o „šakoms” – žalias. Tokio varianto pynimo instrukcija čia. Galima …
Pašėlusiai smagu puošti namus savo rankomis.
Daug laukimo, daug lėkimo, paskui sprogo lyg fejerverkas ir pamažu tyksta. Štai mano Kalėdų dar žibančios dulkės. Imbierinis namas Jį statyti buvo liūdna. Tiesiog tomis dienomis buvo labai liūdna. Pagrindines sienas teko klijuoti iš šipulių, nes reikėjo abiejų rankų įsodinti kūdikį į auto kėdutę, tad Ikėjos pirkinius mestelėjau ant tolesnės sėdynės, tuo metu visai negalvodama apie trapius imbierinio pusgaminio papločius. Vargais negalais sulipdėm ir visą namą. Su fasadine puse ir kreiva šleiva vidine… Norėdama patvirtinti savo nusivylimą, palyginau mūsų statinį su pavaizduotu ant pakuotės: – Na kaip, ar mūsų namas nors kiek panašus į šitą? Jaunėlis: – Neeeeee…… (Cha cha, taip ir žinojau!…) – Mūsų daug geresnis!, – pridūrė užtikrintai. Vainikas Advento žvakes planavau talpinti pačios gamintame vainike. Feisbukas knibždėjo įvairiausiais kvietimais į dirbtuves, į vienas užsirašiau, ketindama eiti su visais vaikais. Vis tik išėjo taip, kad dalyvavom tik mudu su kūdikiu. Bet mudviem kartu dirbt nesunku. Štai ir parsinešėm namo šitą grožį. Didieji baisiai smalsavo ir džiaugės, kad mums toks pavyko. Ir žinot, visai ne raketų mokslas! Kitais metais ir be dirbtuvių pasigaminsiu. O …