All posts tagged: nėštumas

Problema – drabužiai nėščiosioms ir žindančioms mamoms

Kai buvau nėščia, labai norėjau puoštis. Norėjau sijonų, suknelių… Nėra! Sijonų nėščiosioms apskritai neradau, tik vis tuos pačius kelis džinsinius modelius. Suknelių reikalai šiek tiek geresni, bet… Dauguma jų baigiasi aukščiau kelių: Be to, labai ieškojau spalvų: O radau tik ir labai daug Nuo – bo – du ! Įdomesni modeliai ir įdomesnių spalvų tik sportiniame, laisvalaikio stiliuje. Bet jeigu aš einu į darbą, į šventę, dalyvauju tėčio jubiliejuje, o ne vien sėdžiu parke su knyga ir lankau nėščiųjų mankštas, ką rengtis? Ta pati problema išlieka pagimdžius. Aš ir toliau noriu puoštis – džiaugtis savo motinyste. Dabar taip populiarūs neaiškaus liemens siluetai – idealu ką tik pagimdžius, kai dar juokingai atsikišęs ištuštėjęs pilvas. Bet stop, kaip prieiti prie krūties, kad pažindytum kūdikį? Kai kada gali rasti modelių, kurie atsisagsto per vidurį, tačiau tai išties vienas prasčiausių priėjimų. Viską atsegti iki bambos užima pakankamai laiko, kad vaikas įsiverktų, žindant pusė viršutinės torso dalies lieka nuoga. Gal ir nieko, jeigu esate pratusi prie atvirų pečių ir gilių iškirpčių. Antraip norisi griebtis skraistės. Tačiau kam tada tas žavus …

Motinystės žymė

Tai ne pats nuostabiausias estetiniu požiūriu filmukas Motinos dienai, o būsimoms mamoms gal ir išvis nereiktų tokių vaizdų matyti, bet mane labai sužavėjo šios nuoširdžios trylikos labai skirtingų moterų išpažintys. Kiekviena jų turi savo istoriją, bet jas vienija viena patirtis – suglebęs, išpurtęs, nukaręs, vagotas ir kitaip negražus pilvas po gimdymo, su tuo susijęs nepasitikėjimas savimi, visuomenės ir vyrijos spaudimas atrodyti tobulai, seksualinio gyvenimo problemos, sumišę jausmai. Ir vis dėlto tas nepatrauklus pilvas yra šių moterų branginamas ir mylimas kaip jų gyvenimo metraštis, kaip ženklelis už drąsą, kaip

Rimtas darbas – vaiko vardo rinkimai

Dauguma tėvų (gal greičiau mamų) antrą nėštumo trimestrą jau ima austi mintį apie vaikelio vardą. Dažniausiai jau aiški vaikelio lytis, tad pusė darbo atkrinta – reikia sugalvoti tik vieną vardą 🙂 Yra šitiek prileista vardynų, internete sukrauta statistika, kasdien po kelis vis matome kalendoriuje, tačiau kas susidūrė su vardo rinkimu, veikiausiai pasakys, kad tai (žiauriai) sunkus darbas. Kai būsimas tėtis pasiūlo vieną vardą, mamai atmintin iškyla dar 10. Kai mama pasiūlo, tėtis iškart rėžia „Neee, jau šitaip tai nebuuus…“ Paskui vienas prisimena šlykštų klasioką tokiu vardu, kitas – bjaurų dėstytoją… Sudėtinga ir tai, kad jauti didelę atsakomybę. Tai ne šiaip kokį būrelį kelių mėnesių pramogai parinkti. Juk uždedi vaikui „etiketę“ visam gyvenimui! Dar jei imi galvoti, kad Nomen est omen – tuo vienu žodžiu gali nulemti visą žmogaus gyvenimą! Gal todėl daug tėvų

Nėštumo vidurys (21-24 sav.)

21 nėštumo savaitės vaikutis sveria 300–390 g ir yra apie 22,5 cm ilgio, panašiai kaip didelis bananas. Kai jis gims, atrodys kaip dabar, tik bus didesnis. Visi veido bruožai jau susiformavę, ant galvos auga plaukai (balti! Nes dar visiškai nėra pigmento), nykštis burnoje – tikras kūdikėlis! Jis turi „žmogiškus“ akių vokus ir antakius, gali miksėti. Širdis plaka smarkiau, ją galima girdėti net per senovinį stetoskopą. Jeigu klausomasi specialiu aparatu, tas garsas primena arklių šuoliavimą. Kraujo kūnelius dabar ima gaminti ne kepenys ir blužnis, o kaulų čiulpai. Šiuo laikotarpiu būsimai mamai gali prasidėti tipiškas nėščiųjų negalavimas – nugaros skausmai, ypač apatinėje nugaros dalyje. Didėjant pilvukui didesnis krūvis tenka nugarai, ji išlinksta. Be to, sąnariai ir raiščiai nėštumo metu tampa elastingesni, kad būtų lengviau gimdyti. Bet kaip numaldyti nugaros skausmą? Patariama sėdint pasidėti kojas aukščiau, o stovint vieną koją pakelti ant mažos kėdutės ar kitos atramos, maudytis šiltoje vonioje ir, žinoma, kuriam laikui pamiršti aukštakulnius. Be abejo, mankšta ir masažas taip pat į naudą. Dažni ir kojų skausmai. Tamprios kojinės, nėštumo diržas ir reguliarūs tempimo pratimai bei …

Laukimo kalendorius

Vakar šventėm šventę – iki broliuko atėjimo liko lygiai mėnuo 🙂 Taip, žinau tą statistiką, kad vos 5% naujagimių pasaulį išvysta numatytą dieną, tačiau jeigu aš pati gimiau keliomis valandomis anksčiau termino, o pirmagimis – keliomis dienomis, bet ne visai savo valia, tai tikiu, kad ir antrasis nesiskubins. Žinau, kad kvaila, bet man atrodo, kad jeigu vaikelis gimsta anksčiau, nėra labai gerai. Be to, kai tiek laiko žinai tikslią datą, kita data tiesiog išmuštų iš vėžių… 🙂 Taigi mes laukiam spalio 1-osios, o kad laukti būtų smagiau, sukurpiau štai tokį kalendorių: Na, užplaukė man ir užsiėmiau rankdarbiais 🙂 Pakabinau ant šaldytuvo. Kasdien galėsime lipdyti po spalvotą žvaigždutę ar trikampėlį, kol sulauksim tos dienos su leliuku 🙂 Tikiu, tai bus lyg ir burtas, lyg ir žinia mums visiems keturiems, kada turėtume pasimatyti. Ir kaip sakoma, „tik svarbu labai norėti, pasistengti ir tikėti…”