All posts tagged: knygos

Dovana – „Mama neužsiėmusi“

Kai verčiau šią knygą, net kelios man pažįstamos moterys viešai pasiskundė, kaip yra apsėstos telefono, kompiuterio ir visokių reikaliukų – niekaip negali atsitraukti ir pabūti tiesiog čia ir dabar, atidžiai išklausyti savo vaiko, apkabinti vyro. Tą patį juto Rachel Macy Stafford. Ji bėgo bėgo, sukos sukos ir vis svajojo, kad kada nors turės tuščių laukelių dienotvarkėje ir tada tai jau pailsės, pašėlios su dukromis, pasimėgaus laiku su vyru. Deja, suprato, kad gyvenimas eina pro šalį, o tas „kada nors“ taip niekad ir neateis, jeigu ji pati nesikeis. Užuot rankoje nuolat laikiusi tai telefoną, tai darbo knygą, o vaikams sakiusi „mama užsiėmusi“, Rachel nusprendė nubrėžti ribą, kada viską pasideda, jos rankos lieka laisvos, akys pasirengusios užmegzti kontaktą, o širdis atvira išklausyti. Savo patirtį ji aprašė knygoje „Hands free mama“, kurios niekaip kitaip nesugalvojau išversti tik „Mama neužsiėmusi“, nes būtent toks atsakymas būtų priešingas tam, ką dažniausiai girdi vaikai. Knygą autorė suskirstė į 12 skyrių su paantraštėmis, kurių kiekviena skelbia kokį nors laimingo gyvenimo aspektą nuo įsisąmoninimo iki dėkingumo. Tie dvylika skyrių labai parankūs ir toms, kurios …

Knygų mugės įspūdžiai

Po truputį leidžiu sau pripažinti, kad esu giliai įklimpusi į tėvystės/motinystės temą ir net toks renginys kaip Vilniaus knygų mugė man reikalingas tik tam, kad pasklaidyčiau vaikiškų knygų naujienas. Kelerius metus mugėje nebuvau. Dangsčiausi mažais vaikais ir siautėjančiais virusais, bet iš tiesų galynėjausi su nenumaldomu noru viską susipirkti. Kuo toliau, tuo labiau mano pirkimai racionalėja. Riboju save iš anksto nusistatydama išleidžiamą sumą ar knygų vienetus, galvodama apie lentynų skaičių namuose, o labiausiai – ar šis leidinys kokybiškas tiek forma, tiek turiniu, ar turi išliekamąją vertę, bei ar užkabins kurį nors konkretų mūsų namų skaitytoją, kokia proga, kokiu metu tai bus skaitoma. Žinau, kad mano knygų skonis dažnai prasilenkia su mase, bet tuo pačiu manau, kad kai kurie leidiniai galbūt lieka netyčia nepastebėti, tad mielai kalbu apie tuos, už kuriuos nuoširdžiai sergu. Ir kai matau tokią knygą kaip „Brunas“ (Nadia Terranova ir Ofra Amit, vert. T. Gudelytė), verkiančią nereikalingų dėžėje už 2 eurus, tai plyšta širdis, o kai išeina kelintas tiražas „Sibiro haiku“ (Jurga Vilė ir Lina Itagaki) – strikinėju iš laimės. Linos Itagaki minkštos komiksinės …

Knygų minutės

Atsimenat filmą apie Lesę? Tada visi vaikai norėjo tokio škotų aviganio. Ir aš specialiai neieškau šio filmo rodyti savo vaikams 🙂 Bet skaitėm knygą apie asiliuką. Daug asiliukų. Kūčių vakarui kaip tik išpuolė istorija apie asiliuką, nešusį nėščią Mariją. Dar čia yra ryškių vaizdų apie karą, bet vaikų jie neišgąsdino. O aš… …užsimaniau asiliuko…….   *** Vienas iš džiaugsmų turėti vaikų – kad gali „legialiai“ skaityti vaikų literatūrą. Kai išėjo Haris Poteris, save laikiau jau smarkiai suaugusia ir kantriai laukiau, kol Poterį skaitys mano vaikai. Ta diena išaušo – pasiėmėm pirmąją dalį iš bibliotekos. Neįsivaizduoju, kaip leidyklos iš pradžių galėjo atsakyti J. K. Rowling. Ne tik nuotykiai įtraukia, regi tarsi filmą, bet ir parašyta vaizdinga kalba. Tikras skaitymo malonumas! Skaitant prieš miegą vis gaila, kad baigėsi skyrius ir norisi dar. Buvo tik laiko klausimas, kada vyresnėlis nusičiups ir pabaigs skaityti vienas. Taip, mums dar liko apie trečdalis knygos, o dičkis jau spirga papasakoti, kaip viskas baigėsi 🙂   *** Pasakoti apie perskaitytas knygas vyresnėliui pastaruoju metu maga ne tik mums. Labai gerai veikia knygų pristatymai …

Buvom bibliotekoj, knygų nematėm

Šiandien popietę praleidom Martyno Mažvydo bibliotekoje. Eina sau, koks ten modernas! Man labai patiko. Bet knygų neišsirinkom, nebuvo kada… Pradžioj dalyvavom knygos apie pelės ir dramblio draugystę pristatyme ir gaminome drambliškus laiškus geriausiems draugams. Paskui nuėjom į pačios bibliotekos dirbtuves „Pats sau“. Čia ir pramirkom iki bibliotekos uždarymo 🙂 Dirbtuvės ir namie dar nesibaigia, užtai jau dvi tūtelės PVA baigės… 🙂 Save

„mažoji raidė“ glosto širdį magiškais siužetais ir pasakiškomis iliustracijomis

Trys gražios knygelės, pasiekusios mūsų namus tuo pačiu metu – tai leidyklos „mažoji raidė“ „Svajonė“, „Lugai“ ir „Brunas“. Visos trys – svajokliškos, paslaptingos. Lugai – tokie maži pasakiški padarėliai, kurie pirmąkart išgyvena naktį ir dėl to ji yra TOKIA naktis. Čia mažylius apie gyvenimą moko vyresnieji broliai, o paaugliai maištauja prieš tėvus, nes nenori užaugti ir pamiršti mėgautis žvaigždėtu dangumi. Vis tik galiausiai visi vaikai grįžta namo. Pasakojimas mielas, bet vietom pritemptas, tačiau puikios iliustracijos kviečia vartyti knygelę vėl ir vėl. Tinka skaityti su žibintuvėliu, pasisplėpus po antklode 🙂 „Svajonė“ – kitaip pasakiškas, svajingas ukrainiečių autorių pasakojimas apie svajonę – paukštelį, kuris vis auga auga, kol nusineša svajotoją ant savo sparnų. Įdomi mintis, kad svajonės auga sapnuojant. Angliškai, žinoma, dream reiškia tiek svajonę, tiek sapną. O knyga yra dvikalbė ir iš pradžių su vyresnėliu žaidėm žaidimą: jis skaito lietuviškai, o aš tuo pat metu – angliškai. Buvo įdomu sekti vaiko skaitymo greitį ir intonacijas, nors jį šiek tiek erzino mano „užgarsinimas“ 😀 Knygelė miela atsipalaidavimui, labai tinka prieš miegą, kaip mes dažniausiai ir skaitom. „Brunas“ …