Vos ne nuo pat nėštumo pradžios įsivaizduoju save, pasirišusią mažąjį vaiką (nors pagalvoju vis, o ką didysis sakys į tai), ir ieškau tokios nešioklės, kuri būtų man geriausia pasaulyje. Pirmąjį nešiojaus skolintame slinge:
Ir man labai patiko, išskyrus tai, kad ne visada nutaikydavau aprangą ir kartais per daug sušildavau, o įėjus į, tarkim, parduotuvę, praktiškai nėra galimybės nusirengti, nebent nusiimti slingą, nusirengti, ir vėl rištis. O paaugus vaikeliui ilgai nešti visą svorį ant vieno peties pasidarė per daug sunku. Gal kiek kitaip būna su paminkštintais slingais arba kai nešioji vaiką ištisai ir nuolat. Tačiau namie – tai nepakeičiamas daiktas: paprasta užsirišti, vaikutis gali gulėti, jei miega, sėdėti, jei reikalauja dėmesio, bet mama turi darbų. Daug lengviau vaiką laikyti, nešioti pasirišus nei plikose rankose ar ant klubo.
Vėliau turėjome skolintą kengūrą:
Bet jau buvau atpratusi parištą vaiką nešioti, pečiai greit nuvargdavo, nors petnešos dvi ir paminkštintos. Be to, toks nešiojimas, kai vaikutis kabo ant klyniuko, nėra labai geras. Jis turėtų sėdėti. Dar ši nešioklė nepatiko tuo, kad susisega velcro lipdukais, su kuriais susigadinau kelis drabužius…
O dabar Lietuvos rinkoje tikrai atsirado iš ko rinktis. Iš pradžių buvau nusižiūrėjusi Mini Monkey:
Tai slingo tipo sukonstruota nešioklė – pasireguliuoji ilgį ir susegi sagtį. Prie šios nešioklės patraukė maža kaina, spalvų įvairovė ir hamako opcija – nešioklę galima prisegti ant lovelės kraštų kaip hamaką. Tačiau praėjus impulsiniam norui pirkti ir atėjus loginiam mąstymui, ėmiau svarstyti, kad tas hamakas – visiškai nereikalingas dalykas. Jeigu vaikelis miega, tai dedi į lovelę ir viskas, o jeigu nemiega, segies prie savęs. Na, galbūt hamakas yra tam atvejui, jeigu lelius užmiega tik supamas. Bet man tokių atvejų nėra pasitaikę. Tikiuos, ir nepasitaikys. Be to, tai vis dėlto slingas, vadinasi, visas krūvis ant vieno peties. Ir tėtis tokios nešioklės tikrai nesidės (jis labai už ergonomiją ir prieš nugaros kankinimą).
Šmirinėjau po internetines parduotuves be galo be krašto, bet daugelis variantų man atrodė labai panašūs. Vaikjuostę, vaikmaišį ir Mei Tai buvau jau seniau atmetusi. Vaikjuostei ne, nes panašu, kad ilgas darbas, kol susiraišioji, o man norėtųsi šast ir nešies vaiką. Vaikmaišiui ne, nes jis man apskritai atrodo nestabilus. Mei Tai ne, nes vėlgi ji kažkokia „skysta”. Taigi sukonstruotos nešioklės – kaip tik tai, ko norėčiau.
Į akį buvo kritusi Patapum:
Ta juosta ant pilvo ir storos petnešos – ech, kaip turėtų būt gerai. Bet ji tinka tik nuo 5 mėn., o nešiotis vaikutį aktualiausia kaip tik pačioje pradžioje! Dar man norėtųsi, kad mažylis galėtų ne tik sėdėti, bet ir gulėti. Vienoje parduotuvėje man pasiūlė CarryBaby:
Ji panaši į du vaikmaišius: vienas dedamas ant vieno peties, kitas – ant kito, o vaikelis įsitaiso jų sukryžiavime. Išsigandau, kad tas sukryžiavimas gali išsiskirti ir vaikas iškris. Kitoje parduotuvėje radau „patobulintą” variantą:
Close Parent Close Baby nešioklė turi papildomą medžiagos sluoksnį, einantį skersai tų dviejų vaikmaišių. (Nors kaip ten iš tikro, taip ir nepačiupinėjau…) Atrodo stabiliau ir patikimiau, bet… visgi tai tik medžiagos gabalai, o man norėtųsi daugiau tvirtumo ir daugiau minkštumo pečiams.
Atradau dar tokią, niekur negirdėtą Cybex First. GO:
Nešioklė tvirta, standi, yra sėdima ir gulima padėtis. Bet ta gulima – kas iš to, kad vaikelis guli, jeigu jis nesiliečia su mama? Tarsi pasirištum lopšį po kaklu… Kažkoks nesusipratimas. Tiesa, gyvai šios nešioklės nemačiau. Gal tikrovėje viskas kitaip.
Galiausiai radau tokią trumpą nešioklių apžvalgą. Šioje vietoje ir nusprendžiau, kad labiausiai norėčiau Manduca:
Nešioklė nėra labai išvaizdi (mano akimis), bet turi pastiprintą atramą ant pilvo ir petnešos storos, viskas segasi sagtimis, jokių lipdukų, tinka visokio amžiaus vaikams, iki kol jie dar panešami, manau, tokią nešioklę segtųsi ir tėtis. Mažas vaikelis, kad tvirčiau laikytųsi, dar yra sodinamas į tokias tarsi kelnaites, ir minėtos apžvalgos autorė teigia, kad galimas toks laikotarpis, kai tos kelnaitės jau nebetiks, bet be kelnaičių nešioklė bus lyg didoka. Tačiau gal tai nėra esminis trūkumas, dėl ko verčiau šio varianto nesirinkti? Man patinka ir tai, kad vaikutį galima segtis ne tik ant priekio ar nugaros, bet ir ant šono. Tik gaila, gulimos padėties nėra, o manau, bent iki 3 mėn. ji yra patogiausia vaikui ir reikalingiausia mamai.
Tiesa, bežiūrinėjant Manduca, konsultantė protingai nušvietė mane – nėra ko pirkti kokios nors nešioklės iš anksto. Verčiau ateiti su vaikeliu ir pasimatuoti, kuri labiausiai limpa. Ir štai ką aš galiausiai nusprendžiau: pradžiai įsitaisysiu Mini Monkey tipo nešioklę ar paprastą slingą, o paskui žiūrėsim poreikius, galimybes ir, jeigu jų bus, važiuosim matuotis Manduca. Turit geresnių minčių?
Dvi viršutinės nuotraukos iš asmeninio archyvo, kitos – iš įvairių interneto parduotuvių.
Pingback: Dar kartą apie nešiokles | Dirbu Mama