Sulaukęs 4 savaičių mažylis pereina iš naujagimystės į kūdikystę. Jis jau ilgiau išbūna nemiegodamas. Tą laiką išnaudokite juslėms stimuliuoti. Bene labiausiai kūdikiai žavisi muzika. Padainuokite, pagrokite, įjunkite muzikos. Mažylį žavi ir tokie garsai kaip vėjo varpeliai ar laikrodžio tiksėjimas. Palaipsniui pamatysite, kad vieni garsai kūdikiui mielesni už kitus. Kuo garsai įvairesni, tuo labiau lavinamas vaikutis.

Žinoma, gražiausia muzika kūdikio ausims – mamos ar tėčio balsas. Jau būdamas 4 savaičių amžiaus, vaikutis pamažu pradeda „šnekėti“ – guguoti, mykti, tęsti kokius garsus. Pasistenkite atsakyti tuo pačiu pasisukę veidu į vaiką. Bet net ir negalėdami prie kūdikio prieiti, kalbėkitės su juo.

Jau kelių dienų naujagimis geba pažinti savo gimdytojus, o mėnesio amžiaus jau moka tai ir parodyti. Maždaug pusė 4 sav. mažylių skirtingai reaguoja į mamą / tėtį ir nepažįstamus žmones: kai prisiartina mama ar tėtis, kūdikis paprastai nurimsta, užmezga akių kontaktą, kai kurie net nusišypso.

Paprastai mažyliai ima šypsotis sulaukę maždaug 6 savaičių amžiaus. Jeigu vaikelis visu veidu parodo, kad yra patenkintas, galite džiaugtis – tai socialinė šypsena. Žinoma, kiekvienas vaikas pradės šypsotis, kai ateis tam laikas, bet galite jį paskatinti glostydami, kutendami, žaisdami. Įdomus straipsnis apie kūdikio šypseną.

Dauguma 4 savaičių kūdikių seka akimis judantį objektą, o nuo 5 savaičių  ima žvalgytis į sudėtingesnes formas, įvairesnes spalvas. Galva jau ne tokia sunki. Dauguma kūdikių jau pakelia ją gulėdami ant pilvuko ir net gali sukioti į šonus. Jeigu dar nepakabinote karuselės virš vaiko lovelės – pats laikas tai padaryti.

Gimęs vaikelis nė nenutuokia, kad rankytės ir kojytės yra jo dalis, tačiau šias kūno dalis vaikutis pradeda pažinti pirmiausiai. Tėvai gali paskatinti pažinimą įvairiais žaidimėliais. Pvz., iškelti rankytes virš vaiko galvos, sakydami „Diiiidelis/-ė diiiidelis/-ė“.

Mažiukas mėgsta čiulpti. Turbūt jau spėjote pastebėti, kad čiulptukas daro stebuklus. Kai jo nėra šalia, vaikutis nusiraminimui dažnai pagauna čiulpti pištuką ar kumštuką. Žindymo specialistai ragina čiulptuką naudoti kuo mažiau ar išvis nenaudoti, nes nuolat turėdamas burnoje čiulptuką, mažylis pripranta čiulpti ir atpranta žįsti.

Praėjus 6 savaitėms po gimimo dažniausiai įvyksta kūdikio augimo šuolis. Pastebėsite, kad vaikelis ima reikalauti daugiau pieno ir maitinasi dažniau. Jeigu paklusite jo pageidavimams ir maitinsite pagal poreikį, pieno gamyba netruks prisitaikyti prie pasikeitusių poreikių ir vėl nusistovės įprastas ritmas.

Nors mamai veiklos netrūksta, ko gero, ji jau ima bodėtis gyvenimu tarp keturių sienų. Pamėginkite išeiti iš namų bent kartą per dieną, gal pradėkite lankyti pogimdyvinius sporto užsiėmimus ar mankštas mamai su kūdikiu.

Jeigu turite kitų vaikų, tiriausiai pastebėjote, kad mažasis broliukas / sesutė vyresnėliui jau anokia naujovė. Kai naujasis „žaislas“ pabosta, paprastai prasideda prašymai išsiųsti mažąjį atgal į ligoninę ir pan. arba imama reikalauti dėmesio, kai maitinate. Galbūt tėtis, močiutė ar kitas artimas asmuo galėtų kartais pabūti su kūdikiu, kad mama turėtų laiko užsiimti su didžiuoju ir parodyti, kad myli jį ne mažiau nei anksčiau. Pasistenkite būti kantrūs, jeigu vyresnėlis ėmė elgtis kaip kūdikis. Jis tuoj pat liausis, kai tik supras, kad būti kūdikiu labai nepatogu.

Lietuvoje įprasta po 4–5 savaičių pasirodyti poliklinikoje. Naujasis pacientas užregistruojamas (tam būtina gimimo liudijimo kopija), pasveriamas, pamatuojamas, gydytojas apžiūri ir įvertina bendrą būklę, patikrina refleksus, raumenų tonusą, pakartotinai skiepijama nuo hepatito B. (Pirmąkart skiepijama pirmosiomis gyvenimo dienomis.)

Praėjus 6 savaitėms po gimdymo moteris paprastai apsilanko pas ginekologą. Šis patikrina, ar gimda išsivaliusi, susitraukusi, kirpimai / plyšimai gerai sugiję, padeda išsirinkti kontracepcinę priemonę.

Mūsų gyvenimas. Mažiukas per mėnesį priaugo 1 kg, bet nė vieno cm 🙂 Gražiai seka akimis daiktus, bet žaislai jo dar visiškai nedomina, o su žmonėmis labai mėgsta bendrauti. Daugiausia šypsosi broliui 🙂 Šypsotis vidine šypsena ėmė maždaug savaitės amžiaus, apie 4-5 vis dažniau nusijuokdavo bevalgydamas ar miegodamas, o dabar pamažu ima rastis socialinė šypsena. Tikra tiesa, kad tas linksmas veidukas atperka visus vargelius ir suteikia pliūpsnį energijos ir geros nuotaikos gyventi toliau 😉

Vyresnėliui kartais užeina „sumažėjimo” priepuoliai: staiga jis nebemoka pats valgyti, eiti ar pan. ir net filmuko žiūrėti (!!). Paprastai pasiseka išlaikyti šaltus nervus ir ramiai paaiškinti, kad jeigu jis nori būti toks mažas kaip brolis ir nieko nemokėti, tai negalės bėgioti, šokti, žaisti su mašinėlėm, piešti, turės tik gulėti ir miegoti kaip brolis. Ne, taip jis nenori 😀

Kai maitinu, būna, kad prireikia brolį apkabinti ar dar ką. Dažniausiai tos „durnos” užgaidos baigiasi, kai pasiūlau paskaityti knygelę. Atsineša, atsisėda šalia ir laimingas baksnoja į paveikslėlius 🙂 Turim tik bėdų su puoduku. Bet pamažu pamažu gal pavyks pagaliau sulaukti tų mano išsvajotų sausų dienų…

Apie hepatito B skiepą tinklaraštyje nerašiau, nes nepasinagrinėjau jo. Šeimoje turime su šiuo virusu susijusią labai liūdną istoriją, todėl paskiepijau mažylį daug nesvarsčiusi.

Pagal babycentre.co.uk ir kuklią patirtį.

Nuotrauka iš babycentre.co.uk.