Prieš kurį laiką mane pasiekė toks humoristinis tekstukas apie mamą:

Mama mane mokė GERBTI KITO DARBĄ:
– Jei susiruošėt vienas kitą pribaigti, tai eikit į lauką, aš ką tik grindis išploviau!
Mama mane mokė TIKĖTI DIEVĄ:
– Melskis, kad ta dėmė išsiplautų!
Mama mane mokė MĄSTYTI LOGIŠKAI:
– O todėl, kad aš taip pasakiau, va kodėl!
Mama mane mokė GALVOTI APIE PASEKMES:
– Jei išdribsi dabar pro langą, tai į parduotuvę nesivesiu, taip ir žinok!
Mama man aiškino apie PRIEŽASTIES IR PASĖKMĖS SANTYKĮ:
– Jei nenustosi bliauti, gausi per šikną!
Mama mane mokė , kad NĖRA NEĮMANOMŲ DALYKŲ:
– Užsičiaupk ir valgyk sriubą!
Mama GRŪDINO IŠTVERMĘ:
– Kol nesuvalgysi, nuo stalo nesitrauksi!
Mama mane mokė NEPAVYDULIAUTI:
– Pasaulyje milijonai vaikų, kurie neturi tokių gerų tėvų kaip tu!
Mama mane mokė DRĄSIAI ŽIŪRĖTI Į ATEITĮ:
– Na, palauk, aš su tavim dar namie pasikalbėsiu!
Mama mane mokė SKAITYTI KITO MINTIS:
– Apsivilk megztinį, aš žinau, kad tau šalta!
Mama mane rengė SUAUGUSIŲJŲ GYVENIMUI:
– Jei nevalgysi, niekad neužaugsi!
Mama mane mokė GENETIKOS PAGRINDŲ:
– Į ką tu toks atsigimei?! Visai kaip tėvas!

Tikriausiai esam girdėję panašių perliukų iš savo mamų, o gal net ir pačios kartais pasakom. Mielosios, linkiu kantrybės ir kantrybės, kad spėtume pagalvoti prieš prabildamos 😉

Iliustracijoje P. Picasso „Motina ir vaikas”