Kuo žavus mūsų trimetis:

• Kai būna su basutėm, sąžiningai apeina visas balas. Užtat su botais taškosi iki paskutinio sauso siūlo.
• Svečiuose vaikai žaidė, lipdė plastiliną. Sakau: „Žioguti, ateik pyrago valgyti, ledų“. „Gerai!“ Surenka plastilino gabalėlius, sudeda į dėžutę ir ateina.
• Sakau, kad bėgiotų pajūriu su marškinėliais, nes vėsu. Ne, jis nori bėgioti nuogutis, nes marškinėliai juk sušlaps!
• Užsukame į vidų tik nusičiurkšti. Aš būčiau ėjus ir nuėjus. Jis pritūpė prie durų, nusiavė basutes, tik tada nubėgo į tualetą.
• Profilaktiškai vis paklausia: „Mama, tu pikta, liūdna, pavargus ar laiminga?“
• Valgydamas bananą duoda atsikąsti ir broliui. Bėgdamas pro šalį mėgsta švelniai patapšnoti jam per viršugalvį, apsikabinti ar meiliai pavadinti, moka prajuokinti.
• Pribėgęs prie brolio lovelės kalbina atsibudusį: „Labas, broliuk! Kaip gyveni? Išmiegojai? Ką sapnavai? Viską prisisiojai?“

Kuo žavus mūsų 10 mėn. sūnutis:

• Visur lekia paskui brolį ir verkia, kai tas išeina į darželį.
• Šliaužia vieną koją prisėdęs, kita atsispirdamas ir pasilaikydamas ranka. Laisvąja ranka dar geba nunešti broliui mašinėlę į kitą kambarį.
• Kai užsimano ant puoduko, šliaužia tualeto link.
• Mane pamatęs prieina, apsikabina, pasimyluoja ir eina toliau.
• Kai siūlome valgyti, iš pradžių lūpų krašteliu paragauja, pačepsi, įvertina, tada jau žiojasi dideliam kąsniui.
• Noriai bendrauja su didžiuliu senelio šuva, o kai tas per daug laižosi, narsiai atsigina rankomis.
• Pasigavęs užuolaidą ar staltiesėlę užsidengia veidą. Paskui juokdamasis pasirodo – kukū!
• Krėsdamas kokią šunybę žiūri į akis ir šypsosi iki negalėjimo.
• Kai būnant paplūdimy sugalvoja eiti išsimaudyti, meta žaidęs ir šliaužia iš kopų jūros link. Turiu omeny, IŠ KOPŲ, iš ten, kur jūros nė kraštelio nematyti!