Žiūriu ir žaviuosi. Kilę iš minties, užaugę iš mažo buožgalvėlio, turi po dvi kojas, dvi rankas, dvi matančias akis, dvi girdinčias ausis, o koks viduje margumynas net ir nežinosi, bet viskas puikiai veikia: širdutės tuksi, plaučiai plečiasi ir išsileidžia, smegenys pilnos įvairiausių idėjų, viskas juda, kruta, lankstosi, pulsuoja. Gamta, Dievas ar kaip bepavadinsi – nuostabios kūrinijos šaltiniai. Taip tobulai, taip sustyguotai padaryta. Gali tik žiūrėt ir gėrėtis. Kokia laimė!

Ir didžiulė atsakomybė brandinti, lavinti, išsaugot.